Tarpukario Lietuvos kariuomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų

1919 m. [[balandžio 26]] d. Generalinio štabo viršininku paskirtas generolas [[Silvestras Žukauskas]] nedelsdamas ėmėsi telkti kariuomenę. Norėdamas išsiaiškinti padėtį, S. Žukauskas lankėsi kariuomenės dalyse, kariniuose sandėliuose, kalbėjosi su kareiviais ir karininkais. Iš pakrikusios vokiečių kariuomenės, susitarus su jos vadovybe, sudaryti penki [[saksų savanoriai|saksų savanorių]] batalionai. Vokiečių kariuomenės dalių Lietuvoje vadas buvo generolas W. Eberhardtas, ryšių karininkas prie Lietuvos kariuomenės vadovybės – pulkininkas D. Šrioderis.

 

Nerimą kėlė lenkai, 1919 m. [[balandžio 19]] d. išviję bolševikus iš Vilniaus, jame įsitvirtinę ir toliau puolę rusų bolševikų kariuomenę [[Trakai|Trakų]] – [[Širvintos|Širvintų]] – [[Pabradė]]s ir [[Ašmena|Ašmenos]] – [[Salos|Salų]] kryptimis. Lenkai sutriuškino raudonarmiečių Pabradės grupę ir nustūmė Švenčionių link. Persekiodami Širvintose stovėjusios raudonarmiečių grupės likučius, lenkai veržėsi Trakų, [[Maišiagala|Maišiagalos]] ir Ukmergės link. Siekiant užkirsti kelią lenkams gilyn į Lietuvą, [[balandžio 27]] d. Lietuvos kariuomenei buvo duotas įsakymas užimti Vievio geležinkelio stotį ir patį miestelį. [[Gegužės 3]] d. Panevėžio atsargos batalionas užėmė Ukmergę. Šiose kautynėse kartu su lietuviais dalyvavo ir saksų savanoriai. Puolimo metu buvo paimta daugiau kaip 500 belaisvių, daug lengvųjų ginklų ir kitokio turto. Tęsiant puolimą, [[gegužės 7]] d. buvo užimtos Širvintos. Čia lietuviai susitiko su lenkais ir susitarė kartu pulti [[Giedraičiai|Giedraičius]]. Jie buvo užimti [[gegužės 9]] d. Tai buvo pirmosios stambesnės Lietuvos kariuomenės puolamosios kautynės. Nuo šiol ji perėmė iniciatyvą. 1919 m. [[gegužės 7]] d. generolas S. Žukauskas buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenės vadu, kartu paliekant eiti ir Generalinio štabo viršininko pareigas.