Galąstuvas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
S Perteklinio taško šalinimas. |
||
Eilutė 7:
== Lietuvoje ==
Lietuvoje galąstuvas pradėtas naudoti [[I a.]] Pirmieji galąstuvai buvo įvairaus dydžio smulkiagrūdžio akmens netaisyklingos formos, vėliau mažesni, pailgi. [[II a.]] – [[III a.]] pradėta naudoti ir nedidelius 6–14 cm ilgio, iki 2–3 cm storio, keturkampio pjūvio, šiek tiek smailesniu galu, dažniausiai su skylute storesniajame gale galąstuvus. Per skylutę įvėrus geležinę arba [[žalvaris|žalvarinę]] grandelę jie nešioti prie diržo. Galąstuvų randama [[piliakalnis|piliakalniuose]] ir [[gyvenvietė]]se, [[kapinynas|kapinynuose]] vyrams į kapą jie dėti iki [[XIV a.]] – [[XV a.]]
Greta akmeninių galąstuvų, kuriems gaminti naudotas kvarco smiltainis, kvarcitas, liditas, kai kurie kristaliniai skalūnai, [[XIX a.]] antroje pusėje – [[XX a.]] naudoti lietiniai ir mediniai. Dar vadintas brūkšte, pustykle. Akmeniniai ir lietiniai galąstuvai buvo pailginto stačiakampio formos (vietos darbo arba įvežtiniai). Medinius mentelės pavidalo, 30–70 cm ilgio galąstuvus valstiečiai gamindavosi iš [[ąžuolas|ąžuolo]], kartais iš [[beržas|beržo]], [[gluosnis|gluosnio]], [[uosis|uosio]]. Jie būdavo kryžmiškai išraižyti ir ištepti [[derva|dervos]] arba [[sakai|sakų]] ir [[smėlis|smėlio]] mišiniu, šlynu. Šienaujant galąstuvas buvo užkišamas už kelnių juosmens, juostos, diržo, nešiojamas kišenėje, drobiniame arba odiniame kapšiuke ar mediniame prie diržo pakabintame indelyje – šliutėje. Prieš pustant [[dalgis|dalgį]] galąstuvas sudrėkinamas vandeniu, patrinamas į smėlį.<ref>{{VLE|VI|349|[[Vacys Milius, Adolfas Tautavičius ir kt]]|Galąstuvas}}</ref>
| |||