Žygimantas Augustas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stela (aptarimas | indėlis)
Stela (aptarimas | indėlis)
Eilutė 79:
 
=== Livonijos ordino pasidavimas Žygimantui Augustui ===
XVI a. viduryje ordinasLivonijos pradėjoordino įtaka ėmė silpnėti, plintant [[Protestantizmas|protestantizmui]]. Žygimantas Augustas, matydamasnusprendė irstančiąužkariauti ordino valstybęordiną, ryžosikad jis paimtinepatektų į savo[[Maskvos valdžią,Didžioji nesKunigaikštystė|Maskvos kitaipDidžiosios ji galėjo atitekti [[MaskvaKunigaikštystės]]i rankas. Žygimantas Augustas, surinkęsSurinkęs didelę lietuvių ir lenkų kariuomenę, Žygimantas Augustas išsiruošė į žygį ir sustojo [[Pasvalys|Pasvalyje]]. Magistras J. Fiurstenbergas (''Johann Wilhelm von Fürstenberg'') buvo pasiryžęs ginti ordino nepriklausomybę, tačiau nebeturėjo jėgų. Tuo tarpu jo pagalbininkas, [[Daugpilis|Daugpilio]] magistras [[Gotardas Ketleris]] (''Gotthard Kettler''), vadovavo tai partijai, kuri norėjo dėtis su Lietuva ir Lenkija prieš Maskvą. Gotardas Ketleris stengėsi prijungti ordiną prie Lietuvos.
 
Magistras Johanas Fiurstenbergas (''Johann Wilhelm von Fürstenberg'') buvo pasiryžęs ginti Livonijos ordino nepriklausomybę, tačiau neturėjo pajėgų. Tuo tarpu jo pagalbininkas, [[Daugpilis|Daugpilio]] magistras [[Gotardas Ketleris]] (''Gotthard Kettler''), vadovavo partijai, kuri norėjo sudaryti sąjungą su [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste]] ir [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalyste]] prieš [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvą]].
[[1557]] m. Pasvalyje tarp ordino ir Lietuvos buvo sudaryta puolimo ir gynimosi [[Pasvalio sutartis|sutartis]]. [[1559]] m. Lietuvos seime Vilniuje buvo pasirašyta nauja sutartis, pagal kurią Žygimantas Augustas apsiėmė ginti Livoniją, jam už tai buvo atiduotos 5 ordino ir 2 arkivyskupo pilys, kurias po karo šie galėjo išsipirkti, – magistras už 600 000, o arkivyskupas už 100 000 auksinų. Maskvos kariuomenė tuo tarpu skersai ir išilgai žygiavo po visą Livoniją, ją sulaikė tik atvykusi Lietuvos kariuomenė. Vykdyti sutarties į Livoniją buvo pasiųstas galingiausios to meto Lietuvos didžiūnų šeimos narys ir sumaniausias politikas kancleris Mikalojus Radvila Juodasis. Jis įgijo visų livoniečių pasitikėjimą ir prikalbėjo juos visiškai susijungti su Lietuva. Nepaisant to, atvykę į Vilnių, Livonijos delegatai pareiškė Ž. Augustui, kad norį susijungti ne su viena Lietuva, bet kartu ir su Lenkija, nes tikėjosi, kad tik abidvi valstybės galės juos apginti nuo Maskvos. Po ilgų derybų buvo sudaryta sutartis ([[1561]] m.), pagal kurią [[Livonijos konfederacija]] pasidavė Žygimantui Augustui, kaip didžiajam Lietuvos kunigaikščiui. Iš šių žemių Žygimantas Augustas sudarė [[Kuršo hercogystė|Kuršo ir Žiemgalos hercogystę]], kuri buvo Lenkijos lenu.
 
1557 m. Pasvalyje tarp Livonijos ordino ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] buvo sudaryta karinės sąjungos bei gynybinė [[Pasvalio sutartis|sutartis]]. 1559 m. [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seime]] Vilniuje buvo pasirašyta nauja sutartis, pagal kurią Žygimantas Augustas apsiėmė ginti Livoniją. Jam už tai buvo atiduotos 5 ordino ir 2 arkivyskupo pilys, kurias po karo šie galėjo išsipirkti, – magistras už 600 000, o arkivyskupas už 100 000 auksinų.
Šie įvykiai sukėlė [[Livonijos karas|Livonijos karą]] su Maskva, kurio metu Žygimantas Augustas prarado didžiąją dalį Livonijos ir [[Polockas|Polocką]].
 
[[1557]] m.Maskvos PasvalyjeDidžioji tarpKunigaikštystė|Maskvos ordinoDidžiosios ir Lietuvos buvo sudaryta puolimo ir gynimosi [[Pasvalio sutartis|sutartisKunigaikštystės]]. [[1559]] m. Lietuvos seime Vilniuje buvo pasirašyta nauja sutartis, pagal kurią Žygimantas Augustas apsiėmė ginti Livoniją, jam už tai buvo atiduotos 5 ordino ir 2 arkivyskupo pilys, kurias po karo šie galėjo išsipirkti, – magistras už 600 000, o arkivyskupas už 100 000 auksinų. Maskvos kariuomenė tuo tarpukariai skersai ir išilgai žygiavo po visą Livoniją, juos sulaikė tik atvykusi [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kariuomenė. Vykdyti sutarties į Livoniją buvo pasiųstasišsiųstas galingiausiosgalingiausias iš to meto [[Lietuvos didžiūnųDidžioji šeimosKunigaikštystė|LDK]] narysdidikų ir sumaniausias politikas, kancleris [[Mikalojus Radvila Juodasis]]. Jis įgijo visų livoniečių pasitikėjimą ir prikalbėjoįkalbėjo juos visiškaisudaryti susijungtisąjungą su Lietuva[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]]. Nepaisant to, atvykę į Vilnių, Livonijos delegatai pareiškė Ž.Žygimantui Augustui, kad norįketina susijungtisudaryti sąjungą ne tik su viena[[Lietuvos Lietuva,Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] bet kartu ir su Lenkija[[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalyste]], nes tikėjosi, kad tik abidviabi valstybės galės juos apginti nuo [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos]]. Po ilgų derybų 1561 metais buvo sudaryta sutartis ([[1561]] m.), pagal kurią [[Livonijos konfederacija]] pasidavė Žygimantui Augustui,. kaip didžiajamLivonijos Lietuvosordino kunigaikščiui. Iš šiųvaldytų žemių Žygimantas Augustas sudarėįkūrė [[Kuršo hercogystė|Kuršo ir Žiemgalos hercogystę]], kuri buvo [[Lenkijos karalystė|Lenkijos]] lenu.
 
Šie įvykiai sukėlė [[Livonijos karas|Livonijos karą]] su [[Maskvos Didžioji kunigaikštystė|Maskva]], kurio metu Žygimantas Augustas prarado didžiąją dalį Livonijos ir [[Polockas|Polocką]].
 
=== Žygimanto Augusto karas su Maskva ===