Liudvikas Zamenhofas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1887]] m. [[liepos 26]] d. Varšuvoje, Chaimo Kelterio spaustuvėje, išleista pirmoji knyga „'''Tarptautinė kalba. Įžanga ir pilnas vadovėlis'''“ („Lingvo internacia. Antaŭparolo kaj plena lernolibro“). [[1887]] m. laikomi esperanto gimimo metais. Liudvikas pasivadino dr. Esperanto („besitikintis daktaras“), tačiau greit visi ėmė taip vadinti pačią kalbą. Netrukus susikūrė Varšuvos esperantininkų bendruomenė. [[1889]] m. [[Niurnbergas|Niurnberge]] pasirodė esperantiškas leidinys „La Esperantisto“ („''Esperantininkas''“), susikūrė pirmieji esperanto klubai. [[1897]] m. rugpjūtį Liudvikas įstoja į [[Vienos universitetas|Vienos universitetą]] siekdamas pagerinti savo žinias akių medicinos srityje. Po keleto mėnesių studijų jis grįžo į [[Gardinas|Gardiną]]. Kitais metais jis su šeima persikėlė gyventi į Varšuvą ir liko ten iki [[1915]] m.

[[1898]]–[[1903]] m. Zamenhofas labai daug dėmesio skyrė esperanto kalbos tobulinimui. Esperanto paplito daugelyje šalių. [[1905]] m. pavasarį išleido [[Fundamento de Esperanto]] - oficialųjį Esperanto kalbos šaltinį, rugpjūčio 5-12 d. Boulogne-sur-Mer, [[Prancūzija|Prancūzijoje]] įvyko pirmasis Pasaulinis esperanto kalbos kongresas.

[[1914]] m. Čekijos esperantininkai Zamenhofo garbei pastatė paminklą. Tai buvo pirmasis ir vienintelis paminklas Zamenhofui dar esant gyvam. L. Zamenhofas mirė [[1917]] m. [[balandžio 14]] d. Varšuvoje. [[1931]] m. Varšuvos miesto valdžia nusprendė gatvės, kurioje gyveno Zamenhofo šeima, pavadinimą (Dzika) pakeisti į ''Dr. Liudviko Zamenhofo''.

 

<gallery>