|
== Didysis kunigaikštis ==
Žygimantas Augustas buvo [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] ir jo antrosios žmonos [[Bona Sforca|Bonos Sforcos]] sūnus. [[Žygimantas Senasis]] rūpinosi, kad po jo mirties būtųjo užtikrintaspalikuonis sostopaveldėtų paveldėjimassostą. Dėl to, jo pastangomis [[1522]] m. Žygimantas Augustas [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimoSeimas|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo]] buvo paskelbtas sosto įpėdiniu. 1526 m. [[Lietuvos didikai siūlė karaliui pakeltiDidžioji Kunigaikštystė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės statusą į karalystės ir karaliumi karūnuoti Žygimantą Augustą, tačiau palaikymo nesulaukė. Šiais veiksmais Lietuvos didikai norėjo parodyti Lenkijai Lietuvos suverenumą. [[1529]] m. motinaididikai intrigomissiūlė palenkuskaraliui į savo pusę didikus, o tėvuipakeisti [[ŽygimantasLietuvos Senasis|ŽygimantuiDidžioji Senajam]] sutikus patvirtinti [[I Lietuvos StatutasKunigaikštystė|I Lietuvos statutą]],Didžiosios dar labiau praplėtusį [[Bajorai|bajorijosKunigaikštystės]] teises, –valdymo Žygimantasformą Augustasį buvokaralystės pakeltasir didžiuojukaraliumi kunigaikščiu.paskelbti 1529 m.Žygimantą Vilniuje vykusi valdovo pakėlimo didžiuoju kunigaikščiu ceremonija buvo paskutinėAugustą, vėlesnitačiau valdovaipalaikymo nebebuvo atskirai karūnuojami Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais.<ref>J.Kiaupienė, R.Petrauskas ''Lietuvos istorija: IV tomas''. Vilnius, 2009. P.36</ref> Išrinktas didžiuoju kunigaikščiu, Žygimantas Augustas teturėjo vos 8 metus, bet tai reiškė, kad po tėvo mirties jis savaime taps valdovu, kad nebereikės naujų rinkimų, tuo tarpu vis tiek valdė tėvasnesulaukė.
[[1529]] m. motinai intrigomis palenkus į savo pusę diduomenę, [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]] sutikus patvirtinti [[I Lietuvos Statutas|I Lietuvos statutą]], dar labiau praplėtusį [[Bajorai|bajorijos]] teises, – vos 8 metų Žygimantas Augustas buvo paskelbtas [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu]]. 1529 m. [[Vilnius|Vilniuje]] vykusi jo inauguracijos [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu]] ceremonija buvo paskutinė, vėlesni [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovai atskirai nebebuvo inauguruojami [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiaisiais kunigaikščiais]]. <ref>J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija: IV tomas. Vilnius, 2009. P.36 </ref>
1529 m. Piotrkovo seime jis buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi, kad nenutrūktų dinastinis ryšys tarp Lietuvos ir Lenkijos. Lenkijos karaliumi jis išrinktas tebesant gyvam Žygimantui Senajam su sąlyga, kad sieksiąs Lietuvos ir Prūsijos prisijungimo prie Lenkijos karūnos. Faktiškai Lenkijos karaliumi jis tapo tik po tėvo mirties 1548 m. ▼
▲1529 m. PiotrkovoPiotrkove seimevykusiame Seime jis buvo išrinktas ir [[Lenkijos Karalystė|Lenkijos ]] karaliumi, kad nenutrūktų dinastinis ryšys tarp [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Lenkijos Karalystė|Lenkijos Karalystės]]. [[Lenkijos Karalystė|Lenkijos]] karaliumi jis išrinktas tebesant gyvam Žygimantui Senajam su sąlyga, kad sieksiąs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos]] ir [[Prūsijos Karalystė|Prūsijos ]] prisijungimo prie [[Lenkijos Karalystė|Lenkijos]] karūnos. FaktiškaiFaktiniu [[Lenkijos karaliumiKaralystė|Lenkijos]] jisvaldovu Žygimantas Augustas tapo tik po tėvo mirties , t.y. 1548 mmetais.
Savarankiškai valdyti Lietuvoje Žygimantas Augustas pradėjo nuo 1544 m. Tuo metu Lietuvoje išaugo [[Albertas Goštautas|Alberto Goštauto]] vadovaujama partija, reikalavusi daugiau atsiriboti nuo [[Lenkija|Lenkijos]]. Ji skundėsi, kad didysis kunigaikštis per mažai gyvenąs Lietuvoje. Tas buvo pareikšta Žygimantui Senajam per specialią Lietuvos seimo nusiųstą delegaciją ([[1538]] m.). Todėl [[1543]] m. kilo mintis jau 23 metus turinčiam įpėdiniui pavesti valdyti Lietuvą, tėvas turėjo pasilikti tik priežiūrą. Lietuvos ponams tokia mintis patiko, nes jie norėjo turėti Vilniuje valdovo dvarą ir apsisaugoti nuo lenkų kišimosi į Lietuvos reikalus. Mat, didžiajam kunigaikščiui gyvenant [[Krokuva|Krokuvoje]], lenkai, jį veikdami, galėjo kištis į Lietuvos reikalus. Tuo būdu [[1544]] m. Žygimantas Augustas apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]], kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko visa valdžia Lietuvoje, tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus. Po tėvo mirties [[1548]] m. jis be jokių rinkimų savaime tapo abiejų valstybių valdovu. ▼
▲Savarankiškai valdyti Lietuvoje[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvą]] Žygimantas Augustas pradėjo nuo 1544 m. Tuo metu [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvoje ]] išaugosusikūrė [[Albertas Goštautas|Alberto Goštauto]] vadovaujama partija, reikalavusi daugiaudidesnio atsiribotiatsiribojimo nuo [[ LenkijaLenkijos Karalystė|Lenkijos Karalystės]]. JiŠios opozicijos nariai skundėsi, kad didysis[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didysis kunigaikštis ]] per mažai gyvenąs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvoje ]]. TasApie tai buvo pareikšta [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam ]] per specialią [[Lietuvos seimoDidžiosios Kunigaikštystės Seimas|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo]] nusiųstą delegaciją ([[1538]] m.). TodėlDėl to [[ 1543Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]] 1543 m. kilo mintis jau 23 metus turinčiam jo įpėdiniui pavesti valdyti Lietuvą,[[Lietuvos tėvasDidžioji turėjo pasilikti tik priežiūrąKunigaikštystė|Lietuvą]]. Lietuvos ponamsdidkams tokia mintisidėja patiko,tiko. nes jieJie norėjo turėti [[Vilnius|Vilniuje ]] yurėti valdovo dvarą ir apsisaugoti nuo [[Lenkai|lenkų šlėchtų]] kišimosi į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos]] reikalus. Mat, didžiajam[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Didžiajam kunigaikščiui ]] gyvenant [[Krokuva|Krokuvoje]], [[Lenkai|lenkai ]], jį veikdami, galėjo kištis į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos]] reikalus. Tuo būdu [[1544 ]] m. Žygimantas Augustas apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]] , kaip didysis[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didysis kunigaikštis ]], ir jam atiteko visa valdžia [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvoje ,]]. tėvas[[Žygimantas Senasis]] pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus. Po tėvo mirties [[1548]] m. jisŽygimantas Augustas be jokių rinkimų procedūros savaime tapo abiejų[[Abiejų valstybiųTautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovu.
== Žmonos ==
|
