11:05, 23 birželio 2019 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai →‎Tautovardis ← Prieš tai darytas keitimas		11:13, 23 birželio 2019 versija taisyti anuliuoti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai →‎Istorija Kitas pakeitimas →
Eilutė 55: Herodotas (V a.pr.m.e.) mini [[Neurai\|neurus]] (Νευροί), kurie gyveno už [[skitai\|skitų]] žemdirbių, palei Bugo upę (''Hypanis''), į vakarus nuo Dnieprs (''Borysthenes''). Ši teritorija, atitinkanti šiuolaikinę Baltarusiją ir rytinę Lenkijos dalį prie Narevo, atitinka lingvistinę jotvingių teritoriją (pagal toponimus ir hidronimus). Nuo Kijevo Rusios valstybės susikūrimo prasidėjo jotvingių ir šios valstybės kontaktai. 944 m. sutarties tarp Kijevo Rusios kunigaikščio Igorio ir Bizantijos imperijos imperatoriaus sudarymo metu jotvingiai tarnavo Kijevo valdovui kaip samdiniai. 983 m. ~~jotvingius~~dėl ~~samdėsi~~Jotvos kovėsi [[Boleslovas I Narsusis]] ir Kijevo kunigaikštis [[Vladimiras ISviatoslavičius]], pastarasis jotvingius samdėsi.<ref>[https://www.ancient-origins.net/history/yotvingians-mighty-warriors-baltic-sea-005772 Yotvingians – Mighty Warriors of the Baltic Sea, in: ancient-origins.net]</ref> Rusios metraščiuose minima, kad [[983]] m. jotvingius puolė (ir nugalėjo) Rusios didžiojo kunigaikščio [[Vladimiras Sviatoslavičius\|Vladimiro]], [[1038]] ir [[1040]] m. − [[Jaroslavas Išmintingasis\|Jaroslavo Išmintingojo]], 1112-[[1113]] m. − Volynės kunigaikščio Jaroslavo Sviatopolkovičiaus kariuomenė<ref>Tomas Baranauskas. Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius: Vaga, 2000. P.30; 124; 146. ISBN 5-415-01495-0</ref>, [[1196]] m. − Haličo-Volynės didžiojo kunigaikščio Romano Mstislavovičiaus vedami pulkai. [[XII a.]] pab. [[Haličo-Volynės kunigaikštystė]]s kunigaikščiai [[Danielius Haličietis\|Danielius]] ir [[Romanas Didysis\|Romanas]] dalį jotvingių žemių užkariavo. Šiek tiek vėliau dalis jotvingių atiteko Lietuvos valstybei, vakarinė dalis pateko į Mazovijos kunigaikštystės įtaką. Tikėtina, kad to paties amžiaus pab. Jotva kaip kelių baltiškų kunigaikštysčių federacijos subjektas ar autonominė kunigaikštystė prisijungė prie [[LDK]] (beje, [[1243]] m. Prūsijos vyskupysčių ribų nustatymo akte pateiktas „lietuvių ribų“ aprašymas leidžia manyti, kad [[XII a.]]–[[XIII a.]] Lietuvai kartu su Sūduva priklausė ir [[prūsai\|Galinda]], tuo metu, matyt, jau kolonizuota dėl šios prūsiškos srities su lenkais konkuravusių jotvingių). [[1205]] m. ir vėliau jau jotvingiai (kartu su lietuviais) siaubė Volynę (manoma, kad [[XIII a.]] Jotvoje surenkamoje kariuomenėje galėjo būti iki 6 tūkst. raitelių ir keliskart daugiau pėstininkų); ~[[1200]]-[[1282]] m. jungtinės lietuvių ir jotvingių karinės pajėgos atsikovojo beveik visas slaviškųjų valstybių [[XII a.]]–[[XIII a.]] užgrobtas jotvingių ir lietuvių žemes.▼ ~~[[XI a.]]–[[XIII a.]] su jotvingiais kariavo ir [[Lenkijos karalystė]] bei [[Mazovijos kunigaikštystė]].~~ ▲Tikėtina, kad to paties amžiaus pab. Jotva kaip kelių baltiškų kunigaikštysčių federacijos subjektas ar autonominė kunigaikštystė prisijungė prie [[LDK]] (beje, [[1243]] m. Prūsijos vyskupysčių ribų nustatymo akte pateiktas „lietuvių ribų“ aprašymas leidžia manyti, kad [[XII a.]]–[[XIII a.]] Lietuvai kartu su Sūduva priklausė ir [[prūsai\|Galinda]], tuo metu, matyt, jau kolonizuota dėl šios prūsiškos srities su lenkais konkuravusių jotvingių). [[1205]] m. ir vėliau jau jotvingiai (kartu su lietuviais) siaubė Volynę (manoma, kad [[XIII a.]] Jotvoje surenkamoje kariuomenėje galėjo būti iki 6 tūkst. raitelių ir keliskart daugiau pėstininkų); ~[[1200]]-[[1282]] m. jungtinės lietuvių ir jotvingių karinės pajėgos atsikovojo beveik visas slaviškųjų valstybių [[XII a.]]–[[XIII a.]] užgrobtas jotvingių ir lietuvių žemes. [[1219]] m. buvo sudaryta LDK ir jotvingių bei lietuvių karinio spaudimo neatlaikiusios Haličo-Volynės kunigaikštystės taikos sutartis, tačiau [[1227]] m. (galbūt po hipotetinio [[LDK]] kunigaikščio Gimbuto mirties) Haličo-Volynės didžiojo kunigaikščio Danilos Romanovičiaus valdomi volynėnai vėl atnaujino Jotvos puolimą,− [[1240]] m. jie susirėmė su jotvingiais prie [[Drohičinas (Lenkija)\|Drohičino]], [[1251]] m. − prie [[Narevas\|Narevo]] ir [[Alkapės (Lukos)]] upių. [[1257]] m., po kelių bendrų Haličo-Volynės ir Lenkijos [[1253]]–[[1257]] m. surengtų siaubiamųjų žygių, jotvingiai buvo priversti kurį laiką mokėti Danilai juodųjų kiaunių kailių ir sidabro duoklę.

Jotvingiai: Skirtumas tarp puslapio versijų