Marijonas Misiukonis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S +Misiukonio knyga
Eilutė 24:
| pastabos=
}}
'''Marijonas Misiukonis''' (g. [[1939]] m. [[vasario 1]] d. [[Vičiūnai (Anykščiai)|Vičiūnai]], [[Traupio valsčius]]) – [[LTSR]] ir Lietuvos Respublikos valstybės veikėjas, [[KGB]] generolas majoras]] (1989).
 
== Biografija ==
Eilutė 34:
[[1962]]–[[1970]] m. LTSR [[KGB]] operatyvinis įgaliotinis [[Anykščių rajonas|Anykščių rajone]], Vilniuje. Anykščių poskyrio operatyvinis įgaliotinis [[jaunesnysis leitenantas]] M. Misiukonis [[1965]] m. [[kovo 17]] d. dalyvavo operacijoje, kurios metu [[Papiškiai (Utena)|Papiškių]] kaime ([[Utenos rajonas]]) apsuptas nepasidavė gyvas ir nusišovė paskutinis Aukštaitijoje besislapstęs partizanas [[Antanas Kraujelis]]-„Siaubūnas“. M. Misiukonis oficialiai atpažino žuvusį partizaną ir pasirašė jo atpažinimo aktą.
 
[[1970]]–[[1973]] m. LTSR KGB vyresnysis operatyvinis įgaliotinis. [[1973]]–[[1984]] m. LTSR KGB 2-osios valdybos skyriaus viršininko pavaduotojas, viršininkas, 6-ojo skyriaus, atsakingo už pramonės saugumą, viršininkas, [[pulkininkas]]. [[1984]]–[[1987]] m. LTSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas, [[1987]]–[[1989]] m. – pirmasis pavaduotojas, [[1989]] m. liepos – [[1990]] m. kovo mėn. LTSR [[vidaus reikalų ministras]]. [[1989]] m. generolas majoras.

=== Nuo 1990 m. ===

[[1990]] m. [[kovo 17]] d. – [[1991]] m. [[sausio 13]] d. pirmosios [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s vidaus reikalų ministras. Vadovaudamas Lietuvos Respublikos VRM nusipelnė saugodamas Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą, pasiekė, kad beveik visi VRM padaliniai liktų ištikimi Lietuvos Respublikai.<ref>{{VLE|XV|217|[[Eugenijus Grunskis]]|Marijonas Misiukonis}}</ref> Nuo [[1991]] m. sausio iki [[rugpjūčio 1]] d. laikinai ėjo vidaus reikalų ministro pareigas trečiojoje Vyriausybėje, iš jų pasitraukė savo iniciatyva. Nuo [[1991]] m. rugpjūčio dirbo privačiose verslo struktūrose, [[Vilniaus bankas|Vilniaus banko]] Apsaugos departamento direktorius, kol išėjo į pensiją.<ref>[http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=649 Marijonas Misiukonis. Anykštėnų biografijų žinynas]</ref>
 
Nuo [[2007]] m. Lietuvos generalinio policijos komisaro [[Vytautas Grigaravičius|Vytauto Grigaravičiaus]] sudarytos Visuomeninės policijos tarybos narys.
 
2009 m. Panevėžio apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje M. Misiukonis kaltinamas genocidu – dalyvavimu operacijoje, kurios tikslas tariamai buvo fiziškai sunaikinti paskutinįjį Aukštaitijos partizaną [[Antanas Kraujelis|Antaną Kraujelį]]-„Siaubūną“<ref>[http://www.aina.lt/naujienos/panevezys/15608-garsi-genocido-byla-grimzta-i-uzmarsties-liuna.html Darius Krasauskas. „Garsi genocido byla grimzta į užmaršties liūną“]</ref> [[2016]] m. vasario mėn. Aukščiausiasis Teismas galutinai išteisino M. Misiukonį dėl genocido už jo vaidmenį sulaikant A. Kraujelį–„Siaubūną“. Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad „nėra pagrindo teigti, kad M. Misiukonis, atlikdamas veiksmus, suvokė, jog dalyvauja sulaikant būtent A. Kraujelį, kaip partizaną“.<ref>[http://lietuvosdiena.lrytas.lt/kriminalai/auksciausiasis-teismas-galutinai-isteisino-m-misiukoni.htm Aukščiausiasis Teismas galutinai išteisino M. Misiukonį]</ref>
 
== Bibliografija ==
 
* M. Misiukonis. ''Lemtingi metai: VRM istoriniuose įvykiuose''. Vilnius: Mintis, 2018, apimtis: 543, [1] p. ISBN 978-5-417-01105-4.<ref>[http://www.lpveteranai.lt/naujienos-14/lt/pirmas-marijono-misiukonio-knygos-pristatymas-----policijos-bendruomeneje-684.html Pirmas Marijono Misiukonio knygos pristatymas – policijos bendruomenėje]</ref>
 
== Įvertinimas ==