16:54, 15 gruodžio 2006 versija taisyti Gugis (aptarimas \| indėlis) 1 708 keitimai Lamata (vakariausia skalvių žemė) Kekliui tai jau tikrai nepriklausė ← Prieš tai darytas keitimas		09:31, 28 vasario 2007 versija taisyti anuliuoti Lang-Bot-as (aptarimas \| indėlis) 106 625 keitimai S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Cẽklis''' (kartais sulietuvintai vadinamas kaip '''Keklys''') senojo Kuršo žemė (''terra'') dabartinės Žemaitijos šiaurės vakaruose tarp [[Venta (upė)\|Ventos upės]] ir [[Baltijos jūra\|Baltijos jūros]]. Ceklis buvo didžiausia žemė pietiniame [[Kuršas\|Kurše]] – jos plotas siekė apie 2500 km². Ceklio vardas pirmą kartą paminėtas 1252 Livonijos magistro sutartyje su Kuršo vyskupu dėl Klaipėdos pilies statymo, kartu su kitomis trimis pietų Kuršo žemėmis -– Mėguva, Pilsotu ir Duvzare. 1253 m. [[balandžio 4]] d. [[Kuldyga\|Kuldygoje]] Kuršo vyskupas Henrikas ir [[Livonija\|Livonijos]] ordino atstovai patvirtino Kuršo dalybų rezultatus. Buvo sudaryti du dalybų aktai, kurių antrasis skirtas Pietų Kuršo žemėms, kuriose ordino administracija dar nebuvo įsikūrusi -– Mėguvai, Pilsotui, Duvzarei, Cekliui ir „[[Žemė tarp Skrundos ir Žiemgalos\|Žemei tarp Skrundos ir Žiemgalos]]“. ==Ribos==

Ceklis: Skirtumas tarp puslapio versijų