Bogdanas Chmelnickis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 41:
Su tėvu, Michailo Chmelnickiu, [[Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė]]s karininku, dalyvavo [[1620]]–[[1621]] m. kare su [[Turkija]]. [[1620]] m. per Tetoros mūšį, kuriame žuvo jo tėvas, pateko į turkų nelaisvę. Kalėjo [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]]. [[1622]] m. sugrįžo ir įstojo į registrinių kazokų kariuomenę, su kuria rengė drąsius žygius į turkų valdomas žemes. Apie [[1630]] m. vedė Haną Somkivną ir grįžo į Čygyryną. Nuo [[1637]] m. kariuomenės raštininkas, po nepavykusio [[1638]] m. kazokų sukilimo pažemintas pareigose, iki [[1647]] m. Čyhyryno šimtininkas. Kai karaliumi tapęs [[Vladislovas Vaza]] pradėjo karą su Rusija, dalyvavo kovose ir už narsumą iš karaliaus gavo auksinį [[kardas|kardą]]. Kartu karalius pažadėjo kazokams ir daugiau teisių, jeigu jie padės jam kovoti su Turkija.
Tačiau gerus karaliaus ir Chmelnickio santykius sugriovė Čygyrino seniūnas Danielius Čaplinskis. Kol Chmelnickis buvojo [[Krokuva|Krokuvoje]], Čaplinskis užpuolė jo dvarą Subotive, užmušė sūnų ir pagrobė antrąją žmoną. Chmelnickis bandė teisybės ieškoti teisme, bet ten iš jo pasijuokė. Kai jis kreipėsi užtarimo pas karalių, tas nusistebėjo, kad nuolat ginkluoti kazokai kažkur ieško užtarimo. Grįžęs Chmelnickis surinko kazokų rinktinę, tačiau apie tai sužinojęs [[Karūnos didysis etmonas]] [[Mikalojus Potockis]] liepė jį suimti. Norėdamas išvengti tiesioginio konflikto su [[Rusios vaivada]] [[Jeremijus Mykolas Višnioveckis|Jeremijumi Višniovieckiu]] [[1647]] m. [[gruodžio 11]] d. su sūnumi Timofejumi pabėgo į [[Zaporožės sečė|Zaporožės sečę]], o iš ten pas Krymo chaną, kur susilaukė
=== Chmelnickio sukilimas (1648-1654) ===
| |||