Renesansas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atšauktas naudotojo 78.62.244.48 (Aptarimas) darytas keitimas 5545540 Žyma: Anuliuoti |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 87:
* Astronomijoje [[geocentrinė sistema|geocentrinę]] [[Ptolemėjus|Ptolemėjaus]] pasaulio sistemą pakeitė [[heliocentrinė sistema]] ([[Mikalojus Kopernikas]], [[Galileo Galilėjus]], [[Giordano Bruno|Džordanas Brunas]]). [[Johanesas Kepleris]] suformulavo planetų judėjimą aprašančius dėsnius ([[Keplerio dėsniai]]).
* Veikalu ''De humani corporis fabrica libri septem'' („Septynios knygos apie žmogaus kūno veikimą“, 1543 m.) ir savo akademine veikla gydytojas ir anatomas [[Andreas Vesalius|Andreasas Vesalijus]] padėjo pagrindus šiuolaikinei medicinai. A. Vesalius vienas pirmųjų pradėjo medicininius skrodimus, aprašė griaučių, raumenų, nervų sistemas bei jų veikimą.
* Didieji geografiniai atradimai veikė geografijos ir praktinės jos disciplinos – kartografijos – vystymąsi. 1492 m. [[Martinas Behaimas]] sukonstravo [[Behaimo gaublys|Behaimo gaublį]] (dar be Amerikų), 1507 m. [[Martin Waldseemüller|Martinas Valdzimiuleris]] europiečių atrastus žemynus pavadino Amerikomis, 1569 m. [[Gerardas Merkatorius]] suformulavo lygiakampės cilindrinės projekcijos principą (Merkatoriaus projekcija), 1570 m. [[Abrahamas Ortelijus]] išleido ''Theatrum Orbis Terrarum'' („Pasaulio teatras“) – pirmąjį modernų pasaulio [[atlasas|atlasą]].
* Ženklūs pokyčiai vyko [[šaunamasis ginklas|šaunamojo ginklo]] ir apskritai karybos raidoje. XVI a. pradžioje atsirado, po to, kelis šimtmečius naudoti, šaunamųjų ginklų spynų tipai: kibirkštinė, titnaginė, ratukinė (Niurnbergo tipo) spynos. Šaunamojo ginklo, ypač artilerijos, raida skatino naujo tipo gynybinių įrenginių – bastionų atsiradimą ir tobulinimą.
* Inžinerijoje bandyta teoriškai suformuluoti automobilio, tanko, įvairių skraidymo ir inžinerinių prietaisų veikimo schemas, jas praktiškai įgyvendinti ([[Leonardo da Vinci|Leonardas da Vinčis]], [[Francesco di Giorgio Martini|Frančeskas di Džiordžijus Martinis]]).
| |||