'''Medina''' ({{Ar|المدينة المنورة|al-Madīnah l-Munawwarah}} – „pranašo miestas“) – miestas vakarinėje [[Saudo Arabija|Saudo Arabijoje]], [[Hidžazas|Hidžazo]] provincijoje. 918,9 tūkst. gyventojų (2004). Čia yra [[Mahometas|MuhamadoMahometo]] palaikai, kuris 622 m. iš [[Meka|Mekos]] pabėgo į Mediną – nuo to laiko prasideda era [[islamo kalendorius|islamo kalendoriuje]]. Tai vienas iš švenčiausių islamo miestų (antrasis pagal svarbą po Mekos), musulmonų piligrimų vieta. Rytinėje Medinos dalyje yra [[Pranašo mečetė]], kurioje yra MuhamadoMahometo kapas; šioje mečetėje taip pat yra pirmųjų kalifų [[Abu Bakras|Abu Bakro]] ir [[Umaras ibn al-Chatabas|Umaro I]] kapai. Netoli Pranašo mečetės esančiose Al Baki kapinėse yra daugelio svarbių istorinių islamo asmenybių kapai (ar manoma, kad jie ten palaidoti), tarp jų – Mahometo dukters [[Fatima bint Muhamed|Fatimos]], irAbu antrojoBakro kalifodukters [[UmarasAiša Ibint Abu Bakr|UmaroAišos]], Išiitų imamų [[Hasanas ibn Ali|Hasano ibn Ali]], kapai[[Džafaras al Sadikas|Džafaro as Sadiko]] ir kt.
== Istorija ==
Senovėje Medina žinoma '''JatriboJasribo''' (''Yathrib'') vardu, [[II a.]] [[Aleksandrija|Aleksandrijos]] geografas [[Ptolemėjus]] ją vadina '''Latripa''' (''Lathrippa''). [[Arabijos pusiasalis|Arabijos pusiasalyje]] ėmus plisti [[islamas|islamui]], [[VII a.]] pervadintas '''Medina''' ("miestas"), pabrėžiant jos kaip tobulos musulmonų visuomenės miestas-pavyzdys. Medina buvo musulmonų pasaulio sostinė iki [[661]] m., kai kalifatas persikėlė į [[Damaskas|Damaską]]. Vėliau miestą valdė egiptiečiai ir [[Osmanų imperija]]. [[1919]] m. osmanus iš miesto išvijo pirmasis Hidžazo karalius Huseinas ibn Alis. Tačiau [[1924]] m. pastarojo kariuomenę išvijo [[Nedždas|Nedždo]] sultonas [[Ibn Saudas|Abdul Azizas ibn Saudas,]] ir [[1932]] m. Medina buvo įtraukta į Saudo Arabijos karalystę.
