Lietuvos konstitucinės teisės istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Prezidentas atstovavo valstybę užsienio politikoje, skelbė Seimo rinkimus, šaukė Seimo sesijas, turėjo teisę ratifikuoti tarptautines sutartis, tvirtino Seimo priimtą valstybės biudžetą. Kadangi buvo Prezidentui įtvirtintos plačiausios teisės, nebuvo numatyta jo atsistatydinimo ar nušalinimo iš pareigų tvarka.

 

 

Pirmojoje akto nuostatoje buvo kalbama apie suverenių galių vykdymo atstatymą. Antrojoje nuostatoje teigiama, kad Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas yra 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės. Trečioji akto nuostata teigia, kad Lietuva yra nepriklausoma ir nedaloma valstybė, kurioje negalioja jokia kita konstitucija. Ketvirtoji nuostata nusako poziciją, kurios laikysis Lietuva tarptautiniuose santykiuose (sienų neliečiamumas, žmogaus, piliečių ir tautinių bendrijų teisės). Penktoji – nusakė, jog Aukščiausioji Taryba pradeda realizuoti valstybės suverenitetą šiuo aktu.