Izraelio karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Perteklinio taško šalinimas.
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 39:
 
== Raida ==
Senieji Palestinos krašto gyventojai buvo [[kanaanitai]], kurie čia buvo įkūrę daug miestų valstybių, aptarnaujančių prekybinius kelius tarp šiaurinės Sirijos ir Egipto. Remiantis Senuoju Testamentu, apie XII a. pr. m. e. į šiuos kraštus iš Egipto atsikėlė [[izraelitai]], kuriuos sudarė 12 genčių, ir kuriems vadovavo Teisėjai. Šios gentys išpažino monoteistinę religijareligiją [[Judaizmas|Judaizmąjudaizmą]] ir turėjo tikėjimą, kad Palestina yra Pažadėtoji žemė, kurią jie turi valdyti. Po karų su vietos gyventojais, izraelitai įsitvirtino miestuose.
 
Kadangi genčių užimta teritorija buvo pakankamai didelė, prireikė centralizuotos valdžios, ir dėl to išrinktas pirmasis valstybės karalius [[Saulius]] iš Benjamino genties. Po trumpo Sauliaus sūnaus valdymo, karaliumi tapo [[Dovydas]]. Pastarasis dar kartą suvienijo gentis, įtvirtino naująją sostinę Jeruzalę. Jam ne tik pavyko apginti izraelitų valdomas žemes, bet ir įgyti politinę įtaką aplinkinėse tautose – [[Amonas|Amone]], [[Moabas|Moabe]], [[Edomas|Edome]] ir netgi [[Filistinai|Filistijoje]]. Dovydo sūnus [[Saliamonas]] vykdė masines statybas ir pavertė Izraelį ekonomine regiono galybe.