Augustavas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
redag. |
|||
Eilutė 40:
[[Vaizdas:Market Square in Augustow about1915 01.jpg|thumb|right|240px|Turgaus aikštė 1915 m.]]
[[Vaizdas:Suvalkutrikampis.jpg|thumb|240px|Teritorija priskirta Lietuvai pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]]]]
Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] šiose vietovėse gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų gentis – [[jotvingiai]]. XIII a. jotvingiai kovojo su siaubiamaisiais Haličo, Lenkijos, kryžiuočių antpuoliais. Dalį gyventojų kryžiuočiai iškėlė į Sembą. [[XIV a.]] pabaigoje minima prie upės stovėjusi kryžiuočių ''Metenburg'' pilis. [[1392]] m. [[Vytautas Didysis]] su savo kariuomene sugriovė šią pilį. Augustavo apylinkės iki XV a. buvo ginčijama teritorija tarp Lietuvos, Vokiečių ordino ir Mazovijos, kol 1422 m. [[Melno taika|Melno taikos sutartimi]] galutinai atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.<ref name=sztetl>[http://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/ Virtual Sztetl – Augustow]</ref> Per karus su kryžiuočiais vietos gyventojų liko labai mažai. Vidaus kolonizacijos laikotarpiu, Augustavas atsidūrė lietuvių ir slavų paribyje. Lietuviai kūrėsi į šiaurę nuo miesto (į vakarus – [[mozūrai]], į rytus – [[baltarusiai]]). Po Liublino unijos vyko daugiausia lenkų kolonizacija.▼
▲Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] šiose vietovėse gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų gentis – [[jotvingiai]]. XIII a. jotvingiai kovojo su siaubiamaisiais Haličo, Lenkijos, kryžiuočių antpuoliais. Dalį gyventojų kryžiuočiai iškėlė į Sembą. [[XIV a.]] pabaigoje minima prie upės stovėjusi kryžiuočių ''Metenburg'' pilis. [[1392]] m. [[Vytautas Didysis]] su savo kariuomene sugriovė šią pilį. Augustavo apylinkės iki XV a. buvo ginčijama teritorija tarp Lietuvos, Vokiečių ordino ir Mazovijos, kol 1422 m. Melno taikos sutartimi galutinai atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.<ref name=sztetl>[http://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/ Virtual Sztetl – Augustow]</ref> Per karus su kryžiuočiais vietos gyventojų liko labai mažai. Vidaus kolonizacijos laikotarpiu, Augustavas atsidūrė lietuvių ir slavų paribyje. Lietuviai kūrėsi į šiaurę nuo miesto (į vakarus – [[mozūrai]], į rytus – [[baltarusiai]]). Po Liublino unijos vyko daugiausia lenkų kolonizacija.
Gyvenvietė Mostki pirmąkart minima [[1496]] metais. [[1526]] m. [[Jonas Radvila III]] gyvenvietėje įkūrė smuklę ir prekybos punktą, nes gyvenvietė buvo prekybos kelių sankryžoje tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prūsija|Prūsijos]], [[Varšuva|Varšuvos]] ir [[Krokuva|Krokuvos]]. 1555 m. karalienės Bonos pastangomis karalius perėmė gyvnvietę iš Radvilų.<ref name=poltrav>[http://www.poland.travel/en/health-resorts/augustow Poland Travel – Augustow]</ref> [[1557]] m. miestui suteiktas [[Augustavo miesto herbas]]. [[1561]] m. [[gegužės 16]] d. [[Žygimantas Augustas]] suteikdamas [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] pavadino Augustavu. 1564 m. miestas gavo papildomą privilegiją, pagal kurią miestiečiams leista virti alų ir midų bei varyti degtinę.<ref name=sztetl></ref> [[1569]] m. sieną tarp Lenkijos ir Lietuvos nustačius [[Mėta (upė)|Mėtos]] upe Augustavas atiteko Lenkijai, nors miesto kapinės liko Lietuvos pusėje.<ref name=LE129>Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis – Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.129</ref>
| |||