Žemutinė Lužica: Skirtumas tarp puslapio versijų

| žemėlapis = [[Vaizdas:Locator_Lower_Lusatia_within_the_Holy_Roman_Empire_(1618).svg|300px]]

| plotis = 300px

'''Žemutinė Lužica''' ({{de|Niederlausitz}}) – buvęs istorinis [[Centrinė Europa|Centrinės Europos]] regionas, tarp [[Brandenburgas|Brandenburgo žemės]] pietryčių iki Lubušo[[Liubušo vaivadija|Liubušo vaivadijos]] pietvakarių [[Lenkija|Lenkijoje]]. Žemutinė Lužica, kaip ir šalia esanti [[Aukštutinė Lužica]], yra vakarų slavų [[sorbai|sorbų]] gyvenama teritorija, o nykstanti [[žemutinių sorbų kalba]] yra susijusi su [[aukštutinių sorbų kalba|aukštutine sorbų]] ir [[lenkų kalba|lenkų kalbomis]].

== TeritorijaGeografija ==

Viduramžiais ši sritis turėjo tankius miškus, todėl tai buvo pagrindinė kliūtis civiliniam ir kariniam eismui. Šiandien ji maždaug atitinka [[Brandenburgas|Brandenburgo]] ir [[Saksonija|Saksonijos]] žemių sieną.

Tarp Žemutinės ir Aukštutinės Lužicos yra kalnų regionas, vadinamas „Grenzwall“''Grenzwall'' (pažodžiui „pasienio danga“, nors tai iš tikrųjų yra moreninis kraigokraigas), rytinis Fläming Heath tęsinys.

Ankstyvaisiais viduramžiais Žemutinės Lužicos apylinkės tarp ''Saale'' ir ''Bóbr'' upių buvo apgyvendintos slavų kilmės sorbų. Nuo [[965]] m. žinomi saksų žygiai prieš sorbus. Saksų kilmės kunigaikštis Gero II nuo 1002 m. patyrė kelis Lenkijos kunigaikščio [[Boleslovas I Narsusis|Boleslovo I Narsiojo]] išpuolius, kurie nesibaigė iki 1018 m. BautzenoBauceno sutarties, kurioje didžioji dalis Rytų Lužicos buvo perduota Lenkijai. Bet [[1031]] m. Imperatorius Konradas II atsiėmė šias teritorijas.

[[1367]] m. elektorius OttoOtas V pardavė šias žemes imperatoriui Karoliui IV Liuksemburgui, kuris į Bohemijos karūną įtraukė Žemutinę Lužicą. Karolio tėvas Bohemijos karalius Jonas jau įsigijo gretimą teritoriją į pietus aplink Bautzeną[[Baucenas|Bauceną]] ir Görlitzą[[Giorlicas|Giorlicą]], kuris tapo žinomas kaip Aukštutinė Lužica.

Kadangi Saksonijos karalystė buvo Napoleono sąjungininkė, tai [[1815]] m. [[Vienos kongresas|Vienos kongrese]] ji turėjo perleisti Žemutinę Lužicą [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], po to teritorija tapo Brandenburgo provincijos dalimi.

Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo [[Rytų Vokietija]] (Vokietijos Demokratinė Respublika).

Žemutinės Lužicos bulius pirmą kartą dokumentuojamas [[1363]] m.