Antrasis pasaulinis karas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Žymos „Tvarkyti“ panaikinimas Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 88.119.146.126 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (89.249.82.206 keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 58:
}}
'''Antrasis pasaulinis karas''' –Šis globalinis konfiliktas vyko tarp prostitučių ir ateivių iš veneros. Taip pat šis karas vadinasi "Antruoju pasaulinio karu" nes vyko tarp dvėju rūšių tarp žmonių kurie nori būti pilną rasė ir tarp nežemiškų nevykelių su geresniom technologijom lijonų žmonių, didelė dalis jų - Sovietų Sąjungos ir Kinijos civiliai gyventojai.
Karo veiksmai daugiausiai vyko Europoje ir [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūroje]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]], Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]], Azijos rytuose ir [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]. Beveik visos šalys, kariavusios [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]], kariavo ir Antrajame. Karo metu žuvo daugiau kaip 50–70 milijonų žmonių, kurių dauguma – civiliai.<ref>Jim Dunnigan. Dirty Little Secrets of World War II: Military Information No One Told You About the Greatest, Most Terrible War in History, William Morrow & Company, 1994. ISBN 0-688-12235-3</ref><ref>Sommerville, Donald. The Complete Illustrated History of World War Two: An Authoritative Account of the Deadliest Conflict in Human History with Analysis of Decisive Encounters and Engagements Landmark. [Sl]: Lorenz Books, December 14, 2008. p. 5. ISBN 0754818985</ref>
Kare plačiai naudota partizaninio karo taktika ir civilinių objektų bombardavimas. [[Atominis ginklas]], [[reaktyvinis lėktuvas]], [[raketa|raketos]] ir [[radaras]], masinis tankų, povandeninių laivų panaudojimas yra tik dalis Antrojo pasaulinio karo metų išradimų. Karo eigą nulėmė gerokai didesnis antinacistinės koalicijos ekonominis potencialas bei žmogiškieji resursai, taip pat subjektyvus faktorius – nacistinės ideologijos antihumaniškumas. Karui buvo būdinga stipri ideologizacija, dažnai turinti rasistinių bruožų, kuri lėmė daugybę karo nusikaltimų, žiaurų elgesį su civiliais ir karo belaisviais. Dėl Vokietijos [[Nacionalsocializmas|nacionalsocialistų]] kelto karo tikslo išplėsti vokiečių [[gyvybinė erdvė|gyvybinę erdvę]] bei [[Holokaustas|holokausto]] politikos buvo nužudyti 6 mln. žydų ir 4 mln. žmonių, priklausiusių kitoms nacionalsocialistų išskirtoms grupėms ([[čigonai]], [[homoseksualai]], [[politinis kalinys|politiniai kaliniai]]).
Karo pradžia paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d.<ref>Axelrod, Alan (2007) Encyclopedia of World War II, Volume 1. Infobase Publishing. p. 659.</ref>, kai Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karą Vokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Tuo metu kai kurios šalys jau kariavo – vyko [[Antrasis Italijos - Etiopijos karas]], nuo 1937 m. vyko [[Kinų-japonų karai|Antrasis Kinijos-Japonijos karas]], nors nei viena iš šalių nebuvo paskelbusi kitai karo. Nuo 1939 m. pabaigos iki 1941 m. vidurio per keletą sėkmingų kampanijų Vokietija nugalėjo ir okupavo didelę dalį Prancūzijos, Jugoslavijos ir Graikijos, okupavo Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą, Daniją, Norvegiją, Čekiją ir Lenkiją. Dalis okupuotų teritorijų buvo tiesiogiai įjungtos į Trečiąjį Reichą, kitose valdė marionetinės vyriausybės. Vokietija taip pat sutartimis susaistė su savimi Rumuniją, Vengriją ir Bulgariją. Su Italija ir Japonija Vokietija sudarė sąjungą, vadinamąją Ašį. Pagal 1939 m. rugpjūčio mėn. Molotovo-Ribertropo paktą Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalino ir aneksavo Lenkija ir Baltijos valstybes, taip pat Sovietų Sąjunga aneksavo dalį Suomijos ir Rumunijos teritorijos. Po [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūzijos nugalėjimo]] ir karo veiksmų Afrioje pradžios karas Europoje daugiausia vyko tarp Europos Ašies valstybių ir Jungtinės Karalystės. Po to sekė karas Balkanuose, [[Britanijos mūšis|mūšis dėl Britanijos]], Blicas (Britanijos bombardavimo kampanija) ir ilgas mūšis dėl Atlanto.
Į konfliktą 1941 m. įsitraukė ir kitos šalys – Sovietų Sąjunga, kai ją [[Barbarosos operacija|užpuolė Vokietija]], taip pat [[JAV|Jungtinės Valstijos]] po Japonijos atakos prieš [[Pearl Harboras|Pearl Harborą]]. 1941 m. žiemą Vokietijos puolimas Sovietų Sąjungoje buvo sustabdytas prie Maskvos. 1942 m. Japonija pralaimėjo keletą jūrų mūšių, tačiau iki to laiko užėmė [[Honkongas|Honkongą]], Britų Malają, [[Filipinai|Filipinus]], dalį [[Mianmaras|Birmos]], Nydelandų Indiją ir dalį Naujosios Gvinėjos. Italijos ir Vokietijos puolimas po pralaimėjimo El Alameino mūšyje buvo sustabdytas Šiaurės Afrikoje. 1942 m. lapkričio mėn. britų ir amerikiečių pajėgos išsilaipino Šiaurės Afrikoje ir 1943 m. gegužės mėn. privertė kapituliuoti Tunise. 1943 m. Vokietija patyrė pralaimėjimą Stalingrado mūšyje, Sąjungininkai išsilaipino Sicilijoje, o JAV pasiekė naujų pergalių Ramiajame vandenyne. Ašis prarado iniciatyvą ir prasidėjo jos atsitraukimas visais frontais. 1944 m. birželio mėn. Rytų fronte buvo sumušta armijų grupė Centras ir Vokietijos kariuomenė iki metų galo buvo priversta atsitraukti iki Trečiojo Reicho sienų. 1944 m. birželio mėn. Vakarų sąjungininkai išsilaipino Normandijoje, o rugpjūčio mėn. Pietų Prancūzijoje. 1944 m. spalį sąjungininkai prie Aacheno įsiveržė į Vokietiją, o 1945 m. sausį į Rytų Prūsiją įsiveržė Raudonoji Armija. Iki 1945 pavasario Reicho politinė ir karinė vadovybė tęsė akivaizdžiai pralaimėtą karą, per kurį žuvo dar šimtai tūkstančių žmonių.<ref>John Zimmermann: Pflicht zum Untergang. Die deutsche Kriegführung im Westen des Reiches 1944/45. Schöningh, Paderborn 2009, S. 97; vgl. Stephan Burgdorff/Klaus Wiegrefe (Hrsg.): Der 2. Weltkrieg. Wendepunkt der deutschen Geschichte. Deutsche Verlags-Anstalt, 2005, P. 29.</ref> 1945 m. prie Elbės susitiko JAV ir sovietų kariuomenės. Karas Europoje baigėsi [[1945]] m. [[gegužės 8]] d. sovietų ir lenkų pajėgoms užėmus Berlyną ir Vokietijai besąlygiškai kapituliavus.
Ramiojo vandenyno karo teatre 1945 m. JAV pajėgos užiminėjo Japonijos salas Ramiajame vandenyne ir artėjo prie pagrindinio Japonijos salyno, nors didžioji dalis Pietryčių Azijos tebebuvo užimta Japonijos pajėgų. Japonijos laivynas buvo JAV nugalėtas ir grėsė amerikiečių išsilaipinimas Japonijos salyne. Po atominio Hirošimos ir Nagasakio bombardavimo ir sovietų įsiveržimo į Mandžiūriją Japonija besąlygiškai kapituliavo 1945 m. [[rugpjūčio 15]] d.
Sąjungininkų pergalė iš esmės pakeitė pasaulio politinę sistemą: pasauliniam bendradarbiavimui skatinti ir užkirsti kelią ateities konfliktams buvo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija, o JAV ir Sovietų Sąjunga iškilo kaip dvi pasaulinės supervalstybės, kurių santykiai greitai peraugo į Šaltąjį karą, kuris truko iki 1991 m. Europos valstybių susilpnėjimas paskatino Azijos ir Afrikos dekolonizaciją. Vakarų Europoje prasidėjo ekonominės ir politinės integracijos procesai, kuriuos paskatino siekis išvengti karinės konfrontacijos ateityje. Rytinė Europos dalis pateko į sovietų įtakos sferą ir liko už „geležinės uždangos“ iki komunizmo žlugimo. Kinijoje po Antrojo pasaulinio karo tęsėsi pilietinis karas, pasibaigęs komunistų pergale ir Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimu.
== Priešistorė ==
Antrojo pasaulinio karo priežastys tebėra diskutuotinos, tarp priežasčių minima [[Versalio taikos sutartis]], [[Didžioji depresija]], [[nacionalizmas|nacionalizmo]], [[nacionalsocializmas|nacionalsocializmo]], [[Japonijos imperializmas|Japonijos imperializmo]] ir [[militarizmas|militarizmo]] reikšmės išaugimas ir komunistinė sovietų ekspansija.
=== Konflikto ištakos Europoje ===
Po Pirmojo pasaulinio karo sudarytos [[Versalio taika|Versalio]], [[Sen Žermeno sutartis|Sen Žermeno]], [[Trianono sutartis|Trianono]] sutartys pralaimėjusiųjų šalių gyventojų buvo laikomos neteisingomis, tarp Vokietijos, Austrijos, Vengrijos ir Bulgarijos gyventojų tvyrojo revanšo nuotaikos. Nuo 1920 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m. politinę valdžią didelėje Europos dalį įgijo [[fašizmas|fašistinės]] ir kitos dešiniųjų ekstremistų jėgos. Italijoje 1922 m. valdžią užėmė [[Benito Musolinis|Benito Musolinio]] fašistai. Vokietijoje apie 1930 m. į masinį judėjimą išaugo nacionalsocializmas.
Versalio taikos sutartis nustatė griežtas sąlygas, kurios labai ribojo Vokietijos galimybes didinti savo ginkluotąsias pajėgas ir darė Vokietijos agresiją praktiškai neįmanoma. Vokietija siekė nauja ekspansija atstatyti savo galią ir statusą, prarastą Pirmajame pasauliniame kare, sukuriant kolonijinę imperiją. 1933 m. sausio 30 d. [[Nacionalsocializmas|nacionalsocialistams]] ir jų dešiniesiems sąjungininkams buvo perduota politinė valdžia – Reicho prezidentas [[Paul von Hindenburg|P. fon Hindenburgas]] A. Hitlerį paskyrė kancleriu. Nacionalsocialistų ir jų sąjungininkų programos dalimi buvo jau ankstesniųjų vyriausybių keltas tikslas peržiūrėti po Pirmojo pasaulinio karo susiklosčiusią pasaulio tvarką ir [[Versalio taika|Versalio sutartis]]. 1935 m. su Vokietija susivienijo Saro žemė ir Vokietijoje buvo įvesta visuotinė karo prievolė. [[1936]] m. kovo 7 d. Vokietija [[Reino žemė|remilitarizavo Reino sritį]], [[1938]] m. kovo 12 d. prisijungė Austriją ([[Anšliusas]]), 1938 m. rugsėjį pagal [[Miuncheno sutartis|Miuncheno sutartį]] prisijungė Čekoslovakijos [[Sudetų kraštas|Sudetų kraštą]]. 1939 m. [[kovo 22]] d. Vokietija [[Lietuva]]i paskelbė ultimatumą, kuriuo pareikalavo grąžinti [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]], nepaklusus grasinant karine intervencija. Lietuva ultimatumą priėmė. Šiais žingsniais ankstesnė Vesalio sistema buvo sugriauta. Tai paskatino britų ir prancūzų susitaikymo politika, kuria šios šalys tikėjosi taikiai išspręsti su Vokietijos reikalavimais susijusias problemas. Šios politikos laikytasi net ir po to, kai [[1939]] m. [[kovo 13]] d. dieną Vokietija okupavo likusią [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] dalį, nepaisydama britų ir prancūzų protestų.
* 1939 m. balandžio 7 d. Italija okupavo [[Albanija|Albaniją]].
* 1939 m. [[rugpjūčio 23]] d. pasirašytas [[Molotovo-Ribentropo paktas]], SSRS-Vokietijos nepuolimo sutartis, taip pat slapti rytų ir šiaurės Europos šalių pasidalijimo dokumentai.
=== Konflikto ištakos Azijoje ===
Nepatenkinti tuo kaip Vakarų valstybės elgėsi su Japonijos imperija sudarant Versalio taiką bei 1922 m. Vašingtono ir 1930 m. Londono jūrų sutartimis dalis Japonijos politikų ir karinio elito, pvz., Fumimaro Konoe ir [[Sadao Araki]] atgaivino Hakkō ichiu („pasaulis po vienu stogu“) doktriną ir ėmė skleisti japonų rasės pranašumo ir teisės dominuoti Azijoje ideologiją. Pagal šią rasinę ideologiją Japonija esanti pasaulio centre ir remiasi imperinėmis institucijomis ir imperatoriumi, kuris laikomas dieviška būtybe ir deivės Amateresu Omikami palikuoniu.
1931 m. Japonija įsiveržė į Mandžiūriją, o 1937 m. ir į likusią Kinijos dalį. Japonijai atsisakius pasitraukti iš 1941 m. užimtos Prancūzijos Indokinijos ir Kinijos 1941 m. vasarą JAV įvedė Japonijai naftos embargą. Atsakydamas į tai imperatorius Hirohitas pradėjo Didžiosios Rytų Azijos karą (Dai To-A sensô) patvirtindamas planus užpulti JAV Pearl Harbore ir įsiveržti į pietryčių Aziją.
{{cleanup}}
== Karo priežastys ==
Atėjus į valdžią [[Adolfas Hitleris|Adolfui Hitleriui]] Vokietija pradėjo ignoruoti Versalio sutarties reikalavimus – grąžino privalomąją karinę tarnybą ir sparčiai pradėjo gaminti karinę techniką. [[1936]] m. vokiečių pajėgos užėmė [[Reino demilitarizuota zona|Reino demilitarizuotą zoną]]. Reichui atsigaunant ir imant pažeidinėti Versalio sutarties nuostatas, Vakarų valstybės tai ignoravo, tikėdamosi, kad Vokietija neplės savo agresijos, nors, Vokietijai tebesant silpnai, jos nesunkiai galėjo priversti ją grįžti prie Versalio taikos sutarties nuostatų. 1938 m. Vokietija netrukdoma prisijungė [[Austrija|Austriją]] ir dalį [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]].
Pagrindinės II Pasaulinio Karo priežastys, visgi, buvo nacionalizmo ir militarizmo išaugimas bei tam tikri egzistavę teritoriniai nesutarimai. [[Vokietija|Vokietijoje]] ir [[Italija|Italijoje]] atsirado fašistiniai judėjimai. Tai įvyko dėl 3 dešimtmetyje pasaulyje vyravusio ekonominio nestabilumo ir revanšo siekio. Vokietijoje fašistams galutinai įsitvirtinus valdžioje, jų lyderis ir vadovas [[Adolfas Hitleris]], pasižymėjęs maniakiškumu, ėmėsi realizuoti savo nacionalsocialistinę doktriną.
Didelės reikšmės karo pradžiai turėjo tai, kad Vokietijai pavyko susitarti su SSRS dėl įtakos sferų pasidalinimo Rytų Europoje. Ribentropo – Molotovo pakto slaptieji protokolai sudarė sąlygas Vokietijai pirmai užpulti Lenkiją, o SSRS tai padaryti po 17 d.
== Karo eiga ==
=== Karo pradžia ===
1939 m. balandį Hitleris įsakė [[Vermachtas|vermachtui]] ruoštis pulti Lenkiją. 1939 m. [[rugsėjo 1]] d. jis sulaužė nepuolimo ir gerų santykių paktą, pasirašytą prieš penkerius metus. Vokiečių kariuomenė įsiveržė į Lenkiją. [[Hitleris]] pasinaudojo savo paties inscenizuotu pretekstu, neva lenkų kareiviai „užpuolę“ [[Glivicė|Gleivico]] radijo stotį netoli [[Lenkija|Lenkijos]] sienos. Tačiau šįkart [[Prancūzija]] ir [[Jungtinė Karalystė|Didžioji Britanija]] nesileido į kompromisus ir, besilaikydamos įsipareigojimų ginti [[Lenkija|Lenkijos]] nepriklausomybę, 1939 m. [[rugsėjo 3]] d. paskelbė karą [[Vokietija]]i.
1939 m. [[rugsėjo 17]] d. be karo paskelbimo, sulaužiusi [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[SSRS]] nepuolimo sutartį, sudarytą 1932 m. ir turėjusią galioti iki 1945 m., iš rytų į [[Lenkija|Lenkiją]] įsiveržė [[Raudonoji Armija]]. Tačiau, prasidėjus [[SSRS]] agresijai, [[Lenkija]] formaliai nepasiskelbė esanti karo stovyje su [[SSRS]], kas davė pretekstą [[Prancūzija]]i ir [[Jungtinė Karalystė|Didžiajai Britanijai]] irgi neskelbti karo [[SSRS|Sovietų Sąjungai]].
Per kelias „žaibo karo“ ([[Blitzkrieg]]) savaites [[Vermachtas]] ir [[Raudonoji Armija]], veikdami išvien, priverčia [[Lenkija|Lenkiją]] pasiduoti. Čia ypač prisidėjo vokiečių [[Pikiruojamasis bombonešis|pikiruojantys bombonešiai]] [[Junkers Ju 87|JU-87 „Stuka“]], garsėję savo taiklumu. Prie šių bombonešių taip pat buvo primontuotos sirenos, pradėdavusios kaukti pikiruojant. Tai smarkiai paveikdavo priešo psichologinę būklę (šias sirenas imta vadinti „[[Jerichono trimitai]]s“). [[Raudonoji armija]] užėmė rytinę šalies dalį, kaip buvo numatyta 1939 m. [[rugpjūčio 23]] d. [[SSRS]] – [[Vokietija|Vokietijos]] nepuolimo pakte ([[Molotovo-Ribentropo paktas]]) ir 1939 m. [[rugsėjo 28]] d. [[SSRS]] – [[Vokietija|Vokietijos]] sutartyje dėl sienų ir draugystės.
1940 m. [[lapkričio 12]] d. atvykęs į [[Berlynas|Berlyną]] [[SSRS]] užsienio reikalų [[Liaudies komisariatas|liaudies komisaras]] [[Viačeslavas Molotovas|Molotovas]] bandė derėtis su [[Hitleris|Hitleriu]] dėl naujo [[Europa|Europos]] ir [[Azija|Azijos]] pasidalijimo, tačiau [[Hitleris]] ir jo vyriausybė, išgirdę sovietų pretenzijas į naujas žemes paliko sovietų reikalavimus be atsako.
=== Karo veiksmai Europoje ===
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 101I-265-0028-03A, Wilna, Einmarsch deutscher Truppen.jpg|thumb|200px|1941 m. birželis. Vokiečių kariuomenė užima Vilnių]]
[[Vaizdas:1944 NormandyLST.jpg|thumb|200px|Sąjungininkų išsilaipinimas Normandijoje]]
[[Vaizdas:Soviet soldiers in Polozk (Belarus), passing by propaganda poster celebrating the reconquest of the city and urging the liberation of the Baltic from Nazi German occupation. July 4, 1944.jpg|thumb|200px|Raudonoji armija 1944 m. liepos 4 d. užėmė Polocką]]
[[Lapkričio 30]] d. sovietai užpuolė [[Suomija|Suomiją]] ir po atkaklaus [[Žiemos karas|Žiemos karo]] [[1940]] m. kovo mėnesį Suomija buvo priversta atiduoti dalį savo teritorijos. 1940 m. balandį vokiečiai užėmė [[Danija|Daniją]] ir [[Norvegija|Norvegiją]].
{{Plačiau|Mūšis dėl Prancūzijos}}
1940 m. [[gegužės 10]] d. [[vermachtas]], vėl nepaisydamas mažųjų šalių neutraliteto, pasitelkęs aviaciją ir tankus, peržengė [[Belgija|Belgijos]], [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] ir [[Nyderlandai|Nyderlandų]] sienas. Taip Vokietijos kariuomenė iš šiaurės apėjo prancūzų [[Mažino linija|Mažino liniją]] – įtvirtintą gynybinį kompleksą, laikytą neįveikiamu. [[Birželio 17]] d. maršalas Petenas paskelbė paliaubas. Jos įsigaliojo [[birželio 25]] d.
1940 m. birželį SSRS okupavo Lietuvą, [[Latvija|Latviją]] ir [[Estija|Estiją]] bei rytines Rumunijos teritorijas. 1940 m. [[liepos 10]] d. į karą Vokietijos pusėn stoja Italija, kurios kariuomenė rugpjūčio–rugsėjo mėn. užėmė Britų Somalį, dalį [[Kenija|Kenijos]] ir [[Sudanas|Sudano]], įsiveržė į [[Egiptas|Egiptą]]. Dar [[1936]] m. italų armija okupavo [[Etiopija|Etiopiją]]. Gruodžio mėnesį jie buvo britų sumušti ir [[1941]] m. sausio–gegužės mėn. išvyti iš Rytų Afrikos.
Iki 1940 m. vasaros Hitleris laimėjo visur. Hitlerio povandeniniai laivai skandino Britanijos plaukiančius konvojus. Nuolatinis britų miestų bombardavimas nuo 1940 m. vasaros nepajėgė palaužti gyventojų pasipriešinimo. 1940 m. vasarą virš [[Lamanšas|Lamanšo]] ir Britanijos vyko atkaklūs mūšiai tarp vokiečių karinių oro pajėgų (''[[Luftwaffe]]'') ir britų [[Royal Air Force|RAF]](''Royal Air Force'' – karališkosios oro pajėgos). Šį mūšį, dar vadinamą „[[Britanijos mūšis|Mūšiu dėl Britanijos]]“, Vokietija pralaimėjo. Hitleris buvo priverstas atsisakyti planų išsilaipinti Britų salyne.
[[1940]] m. [[spalio 28]] d. [[Musolinis]] iš [[Albanija|Albanijos]] užpuolė [[Graikija|Graikiją]]. 1940 m. vyko mūšiai Anglijos danguje, o paskui graikų kontrataka spalį – pirmieji du [[Berlynas|Berlyno]]–[[Roma|Romos]] ašies pralaimėjimai. 1941 m. balandį Hitleris puolė [[Jugoslavija|Jugoslaviją]] ir Graikiją: dėl [[Kreta|Kretoje]] patirto pasipriešinimo jis buvo priverstas atidėti intervenciją į Sovietų Sąjungą.
1941 m. kovo mėnesį Jungtinių Valstijų prezidentas sulaužė šalies neutralitetą ir leido pristatyti į Didžiąją Britaniją produkciją, būtiną karo reikmėms. Rugpjūtį [[Vinstonas Čerčilis|Čerčilis]] ir [[Franklinas Delanas Ruzveltas|Ruzveltas]] pasirašė [[Atlanto chartija|Atlanto chartiją]], skelbusią [[Demokratija|demokratinius]] principus, kurie turi sudaryti būsimą taikos pamatą.
{{Plačiau|Barbarosos operacija}}
1941 m. [[birželio 22]] d. Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą ([[Barbarosos operacija]]). Vermachtas sparčiai veržėsi į priekį, tačiau „žaibiškas“ puolimas, koks vyko per Lenkijos ir Prancūzijos kampanijas, taip ir nepavyko. 1941–[[1942]] m. žiemą Vokiečių kariuomenė priėjo iki pat [[Maskva|Maskvos]] ir [[Leningradas|Leningrado]], kurį apsiautė, nes nesugebėjo paimti šturmu. 1941–1942 m. susiformavo antihitlerinė SSRS, Jungtinės Karalystės ir JAV koalicija.
Per 1942 m. rudenį vokiečių kariuomenė pasiekė [[Volga|Volgą]] ir ruošėsi užimti [[Stalingradas|Stalingradą]], kuris būtų leidęs pasiekti svarbius [[nafta|naftos]] šaltinius. Bet [[Raudonoji armija]] atkakliai priešinosi ir [[1943]] m. vasario mėnesį vokiečių pajėgos, kovoję ties Stalingradu, buvo priverstos kapituliuoti. Vėliau sekė vokiečių pralaimėjimas [[Kursko mūšis|Kursko mūšyje]] (1943 m.) ir mūšyje už [[Dniepras|Dnieprą]] (1943 m.), kurie tapo persilaužimu Rytų fronte.
Nuo 1943 m. karo eiga vis labiau krypo sąjungininkų naudai. JAV ir Didžiosios Britanijos karinės pajėgos bombardavo Vokietijos miestus, ir nemaža jų virto griuvėsiais. 1943 m. liepos mėnesį sąjungininkai išsilaipino [[Sicilija|Sicilijoje]] ir pamažu užėmė visą Italiją. [[1944]] m. [[birželio 6]] d. sąjungininkai išsilaipina [[Normandija|Normandijoje]]. Šio išsilaipinimo metu žuvo 4500 sąjungininkių karių. [[Rugpjūčio 15]] d. sąjungininkai išsilaipino Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantėje.
Raudonoji armija Rytų fronte, patirdama didelius nuostolius, veržėsi į priekį. 1944 m. pabaigoje ji priėjo Vokietijos sieną. Hitlerio „Europos tvirtovė“ ėmė griūti. Tuo metu sąjungininkų kariuomenės daliniai skverbėsi į Vokietijos žemes iš vakarų. Tačiau tik tada, kai nusižudė Adolfas Hitleris ir kai Sovietai užėmė Berlyną, [[1945]] m. [[gegužės 8]] d. Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą.
=== Karo veiksmai Azijoje ===
{{Plačiau|Antrasis pasaulinis karas Ramiajame vandenyne}}
Po to, kai Japonija, siekdama įsitvirtinti Ramiajame vandenyne, 1941 m. [[gruodžio 7]] d. netikėtai užpuolė amerikiečių karinę jūrų bazę Pearl Harbore, į karą įstojo JAV. Japonijos [[Lėktuvnešis|lėktuvnešiai]] slapta priartėjo prie Havajų ir sekmadienio rytą subombardavo bazę. Iki to laiko JAV padėjo D. Britanijai kare, tiekdama jai reikalingą karinę techniką ir amuniciją.
== Karo pasekmės ==
{{Cleanup|Stilius, klaidos}}
Karas, pasibaigęs 1945 m., pasirodė esąs tikras totalinis karas. Pasaulio istorijoje jis reiškia didžiulį lūžį. Europą suniokoja jėga, kurią ji iš pradžių pati išprovokavo. Dviejų supervalstybių – Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos – iškilimas atspindi Europos, iki tol dominavusios pasaulyje, smukimą.
Per masinius oro antskrydžius numestos bombos beveik su žeme sulygino šimtus miestų. Karo sugriovimai mažiausiai 50 % sumažino Europos [[ekonomika|ekonominį]] potencialą, o finansų sistema visai žlugo.
Niekada anksčiau ginkluotas konfliktas neatnešė tiek aukų. Žuvo apie 19,2 mln. kareivių, apie 39,2 mln. civilių, iš viso apie 58 mln. žmonių. Karas išties nepagailėjo taikių gyventojų; jie kentėjo nuo bombardavimų, trėmimų ir bado.
Vokietijos mirties stovyklose buvo sunaikinta 10 mln. žmonių. Tarp jų tie, kuriuos Trečiasis reichas laikė nepilnaverčiais: [[čigonai]], [[slavai|slavų]] belaisviai, [[Homoseksualumas|homoseksualai]], bet daugiausia [[žydai]]. Žydų, persekiojamų visoje Europoje, buvo sistemingai sunaikinta 6 mln. (67 proc. visų gyvenusių).
Išnyko keturios nepriklausomos valstybės – [[Lietuva]], [[Latvija]], [[Estija]] ir [[Tuva]]; visas jas aneksavo [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjunga]].
Karas taip pat privertė bėgti milijonus asmenų, stumiamų artėjančio sovietų fronto, be to, buvo nemaža ir planuotai perkeltų tautų, valstybių ir jų sienų pertvarkymo aukų.
Karo metu atsirado naujos taktikos, strategijos ir technologijos. Tarp naujų strategijų buvo ''Blitzkrieg'' (greitas puolimas besiremiantis tankų, sunkvežimių ir kitos technikos panaudojimu), oro atakos. Lėktuvų aptikimui plačiai pradėti naudoti radarai. Karo pabaigoje sukurtas ir panaudotas branduolinis ginklas.
Po šio karo prasidėjęs [[Šaltasis karas]] tęsėsi beveik 50 metų.
== Karas Lietuvoje ==
{{Plačiau|Antrojo pasaulinio karo pradžia ir Lietuvos nepriklausomybės praradimas}}
Lietuva į karą įtraukta dar 1939 m. rugpjūčio 23 d. dieną, kai pasirašytas [[Molotovo-Ribentropo paktas]], pagal kurį Lietuva atiteko Vokietijos įtakos sferai, vėliau – SSRS. Prasidėjus karui, 1939 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos vyriausybė paskelbė neutralitetą. [[Spalio 10]] dieną, pagal sutartį su SSRS, Lietuvai grąžintas [[Vilnius]], į gražintas teritorijas įvesta 20 000 sovietų kareivių, 1940 m. [[birželio 15]] d. sovietai okupavo, o [[rugpjūčio 3|rugpjučio 3]] d. ir aneksavo Lietuvą.
Karo veiksmai prasidėjo 1941 m. birželio 22 d., kai vokiečių kariuomenė praktiškai be pasipriešinimo užėmė visą Lietuvą. Tuo pat metu įvyko [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] suorganizuotas sukilimas prieš sovietų valdžią, paskelbta laikinoji vyriausybė, kuri nebuvo pripažinta nacių. Lietuva tapo [[Ostlandas|Ostlando]] dalimi – [[Lietuvos generalinė sritis|Lietuvos generaline sritimi]].
Organizuoto [[holokaustas|holokausto]] metu nužudyta ~95 % Lietuvos [[žydai|žydų]] (195 000), taip pat 50 000 kitų tautybių žmonių, dar 30 000 išvežta į [[koncentracijos stovykla]]s. Karo metu vyko nedidelis antinacinis pasipriešinimas, prieš nacių valdžią daugiausiai kovojo [[rusai]], [[baltarusiai]] ir [[žydai]].
1944 m. atsitraukdami vokiečiai naudojo [[Išdeginta žemė|išdegintos žemės]] taktiką – sprogdino svarbias pramonės įmones, tiltus, [[geležinkelis|geležinkelio]] statinius. 1944 m. liepą [[Raudonoji armija]] pradėjo veržtis į Lietuvą, [[liepos 13]] d. užėmė [[Vilnius|Vilnių]], [[rugpjūčio 1]] d. – [[Kaunas|Kauną]], o spalio mėnesį užimta visa Lietuvos teritorija, išskyrus [[Klaipėda|Klaipėdą]] ir [[Kuršių Nerija|Kuršių Neriją]]. [[Klaipėda]] užimta tik 1945 m. sausį, Kuršių Nerija – vasarį.
== Literatūra ==
* Lietuva Antrajame pasauliniame kare: straipsnių rinkinys (sud. [[Arvydas Anušauskas]], [[Česlovas Laurinavičius]]). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. – 637 p. – ISBN 978-9986-780-93-9
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
{{commons|World War II}}
* [http://www.antraspasaulinis.net/news.php AntrasPasaulinis.net (lietuviška svetainė)]
* [http://www.rytufrontas.net/e107_plugins/content/content.php?content.5 RytuFrontas.net (lietuviška svetainė)]
{{start box}}
{{succession box | title = Antrasis pasaulinis karas | before = [[Tarpukaris]] | after = [[Šaltasis karas]] | years = 1939–1945 m.}}
{{end box}}
{{SavStr}}
[[Kategorija:Antrasis pasaulinis karas| ]]
| |||