Antroji fitna: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
raide suklydau |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Mekoje kalifu pasiskelbė [[Abdula ibn al Zubairas]]. Jo valdžią pripažino beveik visas [[arabų kalifatas]], įskaitant kaisitus Sirijoje. Tačiau jis pats niekuomet neišvyko iš Mekos. Jis pasikliovė savo rėmėjais per atstumą ir neįvertino Omejadų įtakos Sirijoje. Vietos valdytojai veikė jo vardu, bet realiai vykdė savo politiką. [[Basra|Basroje]] valdė jo brolis Mosabas ibn Zubairas. 684 m. [[Marvanas I]] su kalbitų pagalba sumušė kaisitus Sirijoje ir 685 m. susigrąžino Egipto valdžią Omejadams. 684 m. Arabijoje sukilo [[charidžitai]], vadovaujami Nadždeho ibn Amiro. Juos rėmė kaimiškų vietovių gyventojai, visų pirma [[Džazira|Džaziroje]]. Jie po to užvaldė visą Vakarų Arabiją ir Jemeną. Kita charidžitų grupė veikė Irane ir Irake. [[Charidžitai]] neužvaldė nei vieno [[įgulos miestas|įgulos miesto]] ir palaipsniui buvo sumušti tiek Al Zubairo šalininkų, tiek Damasko kalifų pajėgų.
[[Huseinas ibn Ali|Huseino ibn Ali]] mirties sukrėsti Alidų šalininkai (Šija, [[šiitai]]) [[685]] m. sukilo [[Kufa|Kufoje]], vadovaujami Muchtaro ibn Abi Obaido Takafio, kuris imamu ir kalifu paskelbė [[Ali]] sūnų Mohamedą ibn al Hanafiją (pastarasis kovose nedalyvavo). Iš pradžių jiems sekėsi. Muchtaro pajėgos, vadovaujamos Ibrahimo ibn Maliko, nugalėjo Damasko kalifo [[Abdulmalikas|Abdulmaliko]] pajėgas prie [[Mosulas|Mosulo]]. Mūšyje žuvo Abdulmaliko generolas [[Ubaidula ibn Zijadas]], laikytas atsakingu už Huseino ibn Ali mirtį, kas palaikyta Dievo ženklu. Tačiau Muchtaras represijomis ir savo religiniu vienašališkumu nuteikė daug kufiečių prieš save, kurių dalis pabėgo į Basrą prašyti Mosabo ibn Zubairo paramos. [[687]] m. Mosabo pajėgos sumušė Muchtaro pajėgas, jis pats žuvo apsuptas savo rūmuose Kufoje. Tuo tarpu Sirijoje musulmonai susivienijo greičiau nei Irake. [[691]] m. kalifo [[Abdulmalikas|Abdulmaliko]] kariuomenė sumušė
== Šaltiniai ==
| |||