Viešvilės Kristaus Atsimainymo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S + vikiteka |
papild. |
||
Eilutė 1:
{{coord|55.08126|22.38733|type:landmark|display=title}}
{{Kiti|Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia|}}
{{ltbaz|
'''Viešvilės Kristaus Atsimainymo bažnyčia''' – [[katalikybė|katalikų]] bažnyčia, stovinti [[Viešvilė]]je, vakariniame miestelio pakraštyje, prie [[Pagėgiai|Pagėgių]]–[[Jurbarkas|Jurbarko]] kelio. Įrengta [[1863]] m. Šalia įsikūrusios kapinės. Parapija garsėja Kristaus Atsimainymo [[atlaidai]]s.
[[Vaizdas:Viešvilė, bažnyčios interjeras.JPG|
== Istorija ==
eilutė 9 ⟶ 10:
[[Viešvilė]]je nuo XVIII a. vidurio veikė privati katalikų bažnyčia. [[1863]] m. privačiame name įrengta visuomeninė katalikų bažnyčia.
Manoma, kad prieš atidarant bažnyčią, šiame name veikė raštinė, spaustuvė, vėliau patalpos pritaikytos katalikų [[koplyčia]]i. Prie namo pristatytas bokštelis – [[varpinė]], du prieangiai, balkonas [[choras|chorui]] ir [[vargonai|vargonams]]. Senoje Viešvilės parapijos [[1907]]–[[1922]] m. bažnyčios kronikoje evangelikų kunigas Maksas Glangas yra rašęs, kad šis vieno aukšto pastatas anksčiau buvo Rydelsbergo popieriaus fabriko raštinė, pertvarkyta į bažnyčią su butu kunigui.<ref name="bažnyčia">{{cite web|url=https://www.mlaikas.lt/el-laikrasciu-archyvas/siustis/367|title=Viešvilė: viename gale gyvena Dievulis, kitame – kunigas|author=Judita Pažereckienė|date=|publisher=„Mūsų laikas“: Nr. 19 (1171), 2018-05-11 |accessdate=}}</ref>
[[1927]] m. informaciniame Lietuvos bažnytinės provincijos leidinyje („''Elenchus omnium ecclesiarum et universi cleri provinciae ecclesiasticae Lituaniae pro anno Domini''“) nurodyta, kad Viešvilės katalikų parapijoje buvo 600 tikinčiųjų. Vykstant darbo jėgos judėjimui iš Didžiosios Lietuvos į labiau ekonomiškai išsivysčiusią autonominę sritį, krašte daugėjo katalikų: [[1936]] m. Viešvilės parapijai priklausė jau 1654 parapijiečiai. Čia vietoj Lietuvos pilietybės neturėjusio ir lietuvių kalbos neišmokusio L. Olševskio, kuriam užtai buvo atimtas leidimas kunigauti krašte, dirbo lietuvis Casimirus Steponavičius.▼
[[1920]] m. [[rugsėjo 20]] d. duomenimis, Viešvilės katalikų parapija kartu su [[Klaipėda|Klaipėdos]], [[Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia|Šilutės]] ir [[Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Ropkojų]] parapijomis buvo aptarnaujama 4 vokiečių kunigų, sudarė vadinamąjį [[dekanatas|dekanatą]], buvo pavaldžios [[Varmė]]s vyskupijai. Viešvilės Romos katalikų parapija pradžioje priklausė [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] katalikų dekanatui.<ref name="bažnyčia"/> Kuriant [[Lietuvos bažnytinė provincija|Lietuvos bažnytinę provinciją]], Viešvilės parapija prijungta prie [[Telšių vyskupija|Telšių vyskupijos]] Klaipėdos prelatūros. [[1926]] m. [[balandžio 4]] d. popiežius [[Pijus XI]] bule „''Lithuanorum gente''“ keturias Klaipėdos krašto bažnyčias, tarp jų ir Viešvilės, atskyrė nuo Varmės vyskupijos ir įjungė į sukurtą Lietuvos bažnytinę provinciją kaip atskirą administracinį vienetą prelatūrą, priklausančią Žemaičių (Telšių) vyskupijai. Toks Klaipėdos katalikų bažnyčios perdavimas Lietuvai padarytas be jos vyriausybės pastangų: tai buvo savotiška dovana ar kompensacija Lietuvai už [[1925]] m. [[vasario 10]] d. [[Konkordatas|konkordatą]] su [[Lenkija]], kuriai buvo perduota jos užgrobta [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] dalis.<ref name="bažnyčia"/>
▲[[1927]] m. informaciniame Lietuvos bažnytinės provincijos leidinyje („''Elenchus omnium ecclesiarum et universi cleri provinciae ecclesiasticae Lituaniae pro anno Domini''“) nurodyta, kad Viešvilės katalikų parapijoje buvo 600 tikinčiųjų. Vykstant darbo jėgos judėjimui iš Didžiosios Lietuvos į labiau ekonomiškai išsivysčiusią autonominę sritį, krašte daugėjo katalikų: [[1936]] m. Viešvilės parapijai priklausė jau 1654 parapijiečiai. Čia vietoj Lietuvos pilietybės neturėjusio ir lietuvių kalbos neišmokusio L. Olševskio, kuriam užtai buvo atimtas leidimas kunigauti krašte, dirbo lietuvis
Po karo iš griaunamos [[Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčia|Viešvilės evangelikų bažnyčios]] čia buvo atvežtas ir pakabintas [[varpas]].<ref name="bažnyčia"/>
[[1990]] m. buvo numatyta statyti naują bažnyčią netoli Viešvilės miestelio centro, tam tikslui buvo parengtas projektas ir supirkta mediena. [[1991]] m. 99-eriems metams išnuomotas žemės sklypas. Matyt, dėl ekonominių priežasčių bažnyčia taip ir liko nepastatyta. Šią vietą, ties Klaipėdos g. 53, žymi stovintis medinis kryžius. Toje pačioje pakelėje, kiek tolėliau į rytus (link [[Smalininkai|Smalininkų]])– stovėjusios evangelikų bažnyčios vieta.
[[2018]]-aisiais, minint Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo [[Lurdas|Lurde]] 160-ąsias metines ir Lietuvos valstybės [[Lietuvos Respublikos šimtmetis|atkūrimo 100-metį]], šventoriuje pastatyta ir pašventinta [[lurdo grota]].<ref>[http://www.jurbarkosviesa.lt/Naujienos/Numerio-tema/Viesviles-lurdas-susitelkimo-ir-meiles-zenklas Viešvilės lurdas – susitelkimo ir meilės ženklas]</ref>
== Architektūra ==
eilutė 22 ⟶ 29:
<gallery>
Viešvilės_bažnyčia.jpg|Bažnyčia 2007 m.
Viešvilės bažnyčia. Fasadas.JPG|
Viešvilės bažnyčia. Galinė dalis.JPG |Gyvenamoji dalis
Viešvilės bažnyčia. Rūpintojėlis.JPG|[[Rūpintojėlis]] šventoriuje
▲Viešvilė, bažnyčios interjeras.JPG|Vidinė erdvė
Viešvilė, bažnyčios balkonas.JPG|Vaizdas į balkoną
Viešvilė, klausykla.JPG|Klausykla
Viešvilės bažnyčia, kryžius.JPG|Bokšto smailė
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
| |||