Uranas (planeta): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.223.77.140 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Vermont keitimas)
Žyma: Atmesti
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 11:
Iki šiol Uraną aplankė tik vienas erdvėlaivis “[[Voyager 2]]”. Dabar šis erdvėlaivis jau už Saulės sistemos ribų ir tęsia kelionę į žvaigždes. [[1986]] m. [[sausio 24]] d. erdvėlaivis priartėjo prie Urano ir per 6 valandas padarė 4300 planetos, jos žiedų ir palydovų nuotraukų. Buvo nustatyta, kad planetos paviršiuje siaučia smarkūs ~ 100 km/s vėjai, sužinota, kad į erdvę Uranas išspinduliuoja 13 % daugiau šilumos, negu jos gauna iš Saulės. Tai įrodo, kad planeta turi vidinį energijos šaltinį. Uranas taip pat turi magnetinį lauką, kuris yra 2 kartus silpnesnis už Žemės [[Magnetinis laukas|magnetinį lauką]].
 
Uranas turi siaurų žiedų sistemą, kurios visas plotis yra apie 9000 km.<ref>Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. ''Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei.'' Vilnius: Logotipas, 2009, 236 p. ISBN 978-5-430-05444-1.</ref> Žiedai buvo atrasti 1977 kovą Dž. Elioto, E. W. Dunhamo ir D. J. Minko. Iki 20052004à pabaigos buvo identifikuota 13 Urano žiedų. Dauguma žiedų siauresni negu 10 km, sudaryti iš anglingų ~ 1 m dydžio uolienų. Dėl kai kurių palydovų gravitacijos yra kūnų, kurie visą laiką stovi vietoje.
 
== Palydovai ==
Eilutė 17:
„Voyager 2“ atrado 11 Urano palydovų. Dabar žinoma, kad planeta turi bent 27 gamtinius palydovus. Dauguma jų pavadinti [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyro]] arba [[Aleksandras Poupas|Alexander Pope]] kūrinių veikėjų vardais. Iš Žemės galima pamatyti 5 didžiausius Urano palydovus – [[Miranda (palydovas)|Mirandą]], [[Arielis (palydovas)|Arielį]], [[Umbrielis (palydovas)|Umbrielį]], [[Titanija (palydovas)|Titaniją]] ir [[Oberonas (palydovas)|Oberoną]]. Didieji palydovai sudaryti iš ledo ir uolienų, paviršius nusėtas tarpekliais ir krateriais. Didžiausias palydovas – Titanija. Jos skersmuo apie 1580 km.
 
Įdomiausias yra [[Miranda (palydovas)|Mirandos]] paviršius – čia gausu įvairiausių geologinių darinių – kraterių, gūburių, labai aukštų ir stačių skardžių, slėnių, lūžių,kritulių, matomi keisčiausių formų dariniai, pavyzdžiui, tarytum plūgu išvagoti laukai. Kai kurie astronomai teigia, kad prieš daugelį metų Mirandą sutrupinosurupino kitas kūnas, o vėliau jos dalys vėl susijungė, sudarydamos dabartinį kraštovaizdį.
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
*== [http://www.proin.ktu.lt/~tomablazNuoromablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=16&KL_KODAS=75 „Ar žinai?“ portalo straipsnis]
== Nuorodos ==
* [http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=16&KL_KODAS=75 „Ar žinai?“ portalo straipsnis]
 
{{commons|Uranus}}