Jean-Paul Sartre: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Skicq (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 53:
Po karo Ž. Sartro idėjos buvo priimamos labai prieštaringai. [[1948]] metais [[Katalikybė|katalikų bažnyčia]] visus jo raštus įtraukė į ''uždraustų knygų'' sąrašą. Ir iš tiesų, jo pjesės buvo pilnos simbolinių prasmių, o žinomiausias posakis jose yra ''L’enfer, c’est les autres'' („Pragaras – tai kiti“, iš pjesės „Be išėjimo“, [[1944]]).
 
Pjesėje „Purvinos rankos“ ([[1948]] m.) buvo iškelta politiškai angažuoto politiko problema. Ž. Sartrui tai nebuvo vien tik literatūrinis triukas. Po karo Ž. Sartras pradėjo šlovinti [[komunizmas|komunizmą]] ir aštriai pasisakė prieprieš Prancūzijos kolonistinę politiką [[Alžyras|Alžyre]]. Vėliau Sartras pasisakė prieš [[Vietnamo katras|Vietnamo karą]], ir kartu su [[Bertranas Raselas|Bertranu Raselu]] ir kitais intelektualais surengė tribunolą JAV karo nusikaltimų pasmerkimui. Iškiliausiame vėlyvojo periodo veikale „Dialektinio proto kritika“ Ž. Sartras pabrėžė [[Karlas Marksas|K. Markso]] [[humanizmas|humanistines]] vertybes. Tačiau, nepaisant susižavėjimo marksizmu, pats niekada į komunistų partiją nebuvo įstojęs.
 
Sartro idėjos ir jo egzistencializmas buvo labai patrauklūs maištingajam jaunimui ir darė įtaką [[Bytnikų karta|''bytnikų'' judėjimui]].