Bakterijų dauginimasis ir vystymasis: Skirtumas tarp puslapio versijų

robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
S (→‎Kolonijos: pamačiau beieškodamas per Google)
(robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas))
 
Augant ir dauginantis bakterijoms grynose kultūrose, galima išskirti eilę nuosekliai viena po kitos einančių stadijų, kurios atspindi bendrą biologinį dėsningumą, kad ląstelės sparčiausiai dauginasi, augimui įpusėjus. Ląstelių dauginimosi fazės gali būti apibūdinamos taip:
*latentinė, arba lagfazė (1 - 2 val.),tai laikinos ramybės fazė; ląstelės dar nesidaugina,o tik smarkiai padidėja jų tūris (iki 6 kartų);
*ląstelės iš lėto pradeda dalytis;
*logaritminė fazė - ląstelės intensyviai dauginasi ([[geometrinė progresija]]);
*dauginimosi sulėtėjimas;
*stacionarinė fazė, kai pasiekiamas maksimalus ląstelių skaičius, kuris esti pastovus (kiek atsiranda naujų ląstelių, tiek žūva senųjų);
*senėjimo fazė (dar vadinama logaritminio ląstelių žuvimo faze), tai nuolatinio pastovaus gyvų ląstelių mažėjimo fazė.
 
Esant palankioms augimo sąlygoms, bakterijos dauginasi gana greit - vidutiniškai per pusvalandį atsiranda nauja jų karta. Bakterijos ypač greit dauginasi skystose terpėse, kur jas iš visų pusių supa mitybinis tirpalas. Kai vienoje vietoje sumažėja maisto medžiagų, judrios bakterijos pasislenka ten, kur jų daugiau. Mytybiniam tirpalui judant, ir nejudrios bakterijos gali keisti vietą. Taigi nenuostabu, kad skaidrus mitybinis tirpalas, užkrėstas nors viena [[bakterija]], netrukus susidrumsčia. Veliau bakterijos gali nusėsti ant indo sienelių arba dugno.
 
== Lytiniai reiškiniai ir godinijos ==
 
Seniau buvo galvojama, kad [[bakterija|bakterijos]] gai daugintis tik vegetatyviškai besidalydamos, be jokio [[apvaisinimas|apsivaisinimo]]. Tačiau kai kurie tyrinėtojai tvirtino, kad bakterijų gyvenime kartais pastebimas susijungimas. Jos sisijungia arba tilteliu, arba tiesiog susišliedamos. Susijungimo metu bakterija visą savo turinį perduoda kitai bakterijai. F. Lionisas nurodo, kad po tokio susijungimo bakterijos viduje susiformuoja judrūs grūdeliai - [[gonidija|gonidijos]], kurios, išėjusios iš motininės ląstelės, virsta naujomis bakterijų ląstelėmis. Godinijos dažnai esti tokios mažos, kad pereina pro bakterinius filtrus, kaip [[bakteriofagas|bakteriofagai]] ar [[virusas|virusai]]. Bakterijų ląstelės, sugebančios sudaryti godinijas, vadinamos gonidangiais. Nurodoma, kad tipiškaisgonidangiais bakterijų ląstelės virsta senatvėje, kai jos tampa, involiucinėmis formomis.
 
== Kolonijos ==
Kad bakterijos kolonijose susitvarko ne bet kaip, o visada pagal tam tikrą planą, rodo tam tikrą jų organizacinė principą.
 
Bakterijos pro mikroskopą atrodo bespalvės, tačiau jų kolonijos paprastai esti spalvotos. Pavyzdžiui, ''[[Chromobacterium prodigiosum]]'' kolonijos yra [[raudona|raudonos]], ''[[Sarcina aurea]]'' - [[geltona|geltonos]], ''[[Achromobacter violaceum]]'' - [[violetinė]]s. Labai būdingos esti ''[[Bacillus mycoides]]'' kolonijos, kurios atrodo lyg vatos pakulų kuokšteliai.
 
Išorinė kolonijų forma priklauso ne tik nuo bakterijų vidinių įpatybių ar dalijomosi būdo, bet ir nuo daugelio išorinių veiksnių, ypač nuo terpės cheminės sudėties ir [[vandenilis|vandenilio]] [[jonas|jonų]] koncentracijos.
Anoniminis naudotojas