Žiemos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 47:
 
1939 m. rudenį Sovietų Sąjunga pradėjo reikšti Suomijai teritorines pretenzijas [[Karelijos sąsmauka|Karelijos sąsmaukoje]], motyvuodami, kad tai esą būtina [[Leningradas|Leningrado]] saugumui užtikrinti. 1939 m. lapkričio 26 d. SSRS vyriausybė nusiuntė Suomijos vyriausybei notą dėl, pasak sovietų, iš Suomijos teritorijos įvykdyto artilerijos apšaudymo. 1939 m. lapkričio 30 d. [[Raudonoji Armija]] užpuolė kaimyninę šalį, o sovietų vyriausybė dėl karo kaltino tik Suomiją. Karas baigėsi [[1940]] m. [[kovo 13]] d. pasirašius [[Maskvos taikos sutartis|Maskvos taikos sutartį]]. Suomijai pavyko išsaugoti nepriklausomybę, tačiau ji neteko 11 proc. savo teritorijos su antru pagal dydį miestu Vyborgu. 430 tūkst. suomių iš pafrontės persikėlė į Suomijos gilumą ir neteko savo turto. Karo metu žuvo arba buvo sužeisti apie 70 000 suomių. Dėl sovietų nuostolių nėra sutariama, tačiau paprastai jie laikomi kartais didesniais už Suomijos.
 
Kai kurių istorikų manymu puolamąją sovietų operaciją prieš Suomiją reikėtų laikyti Antrojo pasaulinio karo dalimi.<ref>Pvz., Trotter, W. A Frozen Hell: The Russo-Finnish Winter War of 1939—1940.
Jowett, Ph. et al. Finland at War 1939—45 (Elite). Gilber, M. The Second World War: A Complete History. Churchill, W. The Second World War. Keegan, J. The Second World War. Condon, R. Traducido por López-Pozas Carreño, Carlos (1976), Guerra de invierno: Rusia contra Finlandia.</ref>
 
Pirminiu Sovietų Sąjungos karo tikslu buvo okupuoti visą Suomijos teritoriją. Iš pradžių, skaičiumi ir materialiniu aprūpinimu sovietams gerokai nusileidusiai Suomijos armijai, pavyko puolimą sustabdyti. Tik po esminių persigrupavimų ir pastiprinimų Raudonajai armijai 1940 m. vasario mėn. pavyko pradėti lemiamą puolimą ir pralaužti Suomijos gynybines linijas.