Borisas Godunovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Buvo [[Ivanas Rūstusis|Ivano IV Rūsčiojo]] patikėtinis; iškilo ištekinęs seserį už jo ligoto sūnaus [[Fiodoras I|Fiodoro]]. Kuomet šis paveldėjo sostą [[1584]]–[[1598]] m. Godunovas tapo faktiniu šalies valdovu. Po Fiodoro I mirties pasibaigus [[Riurikaičių dinastija|Riurikovų dinastija]]i (Borisas Godunovas buvo kaltinamas [[1591]] m. nužudęs caraitį [[caraitis Dmitrijus|Dmitrijų]]) [[1598]] m. išrinktas caru. Tęsė Ivano IV Rūsčiojo valstybės [[centralizacija|centralizavimo]] politiką. Rėmėsi tarnybiniais bajorais. Godunovo pastangomis Maskvos metropolija [[1589]] m. buvo pertvarkyta į patriarchiją. Skatino [[Sibiras|Sibiro]] kolonizaciją, po sėkmingo [[Rusijos-Švedijos karas|karo su Švedija]] [[1595]] m. atgavo kai kurias per [[Livonijos karas|Livonijos karą]] prarastas žemes. Vykdė Kaukazo, Pavolgio kolonizaciją (įkūrė [[Samara|Samaros]], [[Saratovas|Saratovo]] miestus-tvirtoves). Plėtė užsienio prekybą, siuntė pavaldinius mokytis į užsienį, leido evangelikams liuteronams steigti bažnyčias. Tačiau šalyje prasidėjo ūkio nuosmukis, [[1601]]–[[1603]] m. kilo [[badas]], dėl griežto valdymo susilaukė stipraus bojarinų pasipriešinimo. Mirė per karą [[1605]] m. su [[Dmitrijus I Apsišaukėlis|Dmitrijumi I Apsišaukėliu]]. Tuomet Rusijoje prasidėjo [[Didžioji suirutė]]. Boriso Godunovo sūnus [[Fiodoras II]] soste teišsilaikė 7 savaites<ref>{{VLE|III|||Borisas Godunovas}}</ref>.

<gallery widths="200" heights="200" align="center">