Vokiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 923:
[[Viduramžiai]]s ir iki jų vokiečių kalbai didžiausią įtaką darė [[lotynų kalba]]. Iš lotynų kalbos kilę daug kasdienių bei architektūros ir religijos sričių žodžių (pvz., ''dominieren'' 'dominuoti', ''Fenster'' 'langas', ''Keller'' 'rūsys', ''Kloster'' 'vienuolynas'). Iš [[graikų kalba|graikų kalbos]] [[skolinys|pasiskolinta]] nemaža religijos, mokslo ir filosofijos terminų: ''Demokratie'', ''Krypta'', ''Philosophie'', ''Physik'' ir kt. Iš šios kalbos skolinių buvo sudaryta vedinių, pvz., ''Arzt'', ''Mediziner'' 'gydytojas' ir šnekamojoje kalboje vartojamas ''Doktor'' („daktaras”), jie nustelbė senesniuosius žodžius ''Laachi'' (''Lachi'') ir ''Bader''.
Vėliau didžiausią įtaką padarė [[prancūzų kalba]]. Po [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmečio karo]] daugelyje dvarų buvo kalbama prancūziškai, ir net [[Prūsija|Prūsijos]] karaliai prancūzų kalbą mokėjo geriau nei vokiečių. Į vokiečių kalbą pateko prancūziški žodžiai
Kai kurie žodžiai gauti iš [[slavų kalbos|slavų kalbų]] (pvz., ''Grenze'' 'pasienis, muitinė', ''Gurke'' 'agurkas', ''Pistole'' 'pistoletas'), [[jidiš]] bei rotvelšo (Rotwelsch, vagių slaptakalbė), pavyzdžiui: ''Kaff'' 'sąvartynas', ''Zoff'' 'problema'. Tačiau šių kalbų įtaka, palyginti su anksčiau minėtosiomis, buvo labai menka.
| |||