Lietuvių aktyvistų frontas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pofka (aptarimas | indėlis)
Eilutė 20:
1940 m. vasarą Kazys Škirpa tvirtino laikinai Berlyne sustojusiam bėgliui Lietuvos prezidentui [[Antanas Smetona | Antanui Smetonai]], kad anas suklydo išsaugodamas Lietuvos neutralitetą. Lietuvai reikėjo pulti Lenkiją ir atgauti Vilnių, kaip 1939 m. rugsėjo 8-14 d. buvo triskart raginęs nacių Vokietijos užsienio reikalų ministerijos įpareigotas [[Peter Kleist]], o rugsėjo 21 d. užsienio reikalų ministras [[Joachim von Ribbentrop]] Vokietijos karinės vadovybės būstinėje. Kazys Škirpa ragino Antaną Smetoną „paberti Lietuvos dirvon“ [[nacionalsocializmas | nacionalsocializmo]] ideologinę sėklą.<ref name="antanassmetona">{{cite book|first=Antanas |last=Smetona |title=Antano Smetonos korespondencija 1940-1944. |publisher=Vytauto Didžiojo universiteto leidykla |year=1999| isbn=998650130X |pages=373–374}}</ref>
 
''Nesvarbu, kaip vadintųsi lietuviškai toji partija, kuri pasiskelbtų [[Adolfas Hitleris|Hitlerio]] sekėja. Gal aktyvistais, gal kitaip vadintųsi. Svarbu vado principas ir visuomenės sutvarkymas nacionalsocializmo dėsniais (…). Visos lietuvių partijos turinčios išnykti, nes visos susikompromitavusios, o iš jų skeveldrų rasis nauja, jauna ir drąsi, vieno vado vedama lietuviška nacionalsocialistinė partija. Mums svarbu laisvos lietuvių valstybės kontinuitetas, – tąsa. Taigi, jau dabar Respublikos Prezidentas turėtų paskirti ministrą pirmininką, kad šis, kai tik iškils tarp Sovietų Sąjungos ir VokiosVokietijos karinis konfliktas, sudarytų ministrų tarybą ir su savo deklaracija, su kuria sutiktų Reicho vadas, pasireikštų Lietuvos žemėje.''<ref name="antanassmetona2">{{cite book|first=Antanas |last=Smetona |title=Antano Smetonos korespondencija 1940-1944. |publisher=Vytauto Didžiojo universiteto leidykla |year=1999| isbn=998650130X |pages=8}}</ref>
 
1940 m. rugsėjo mėn. 19 - 25 d. [[Roma|Romoje]] susitiko sovietų okupacijos nepripažįstantys nepriklausomos Lietuvos pasiuntiniai [[Stasys Lozoraitis (1898) | Stasys Lozoraitis]] Romoje, [[Stasys Girdvainis (1890) | Stasys Girdvainis]] [[Vatikanas|Vatikane]], [[Petras Klimas]] [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Kazys Škirpa]] [[Berlynas|Berlyne]] ir [[Edvardas Turauskas]] prie [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] [[Ženeva|Ženevoje]]. Jie sudarė [[Lietuvos Tautinis Komitetas|Lietuvos Tautinį Komitetą]] ir nutarė ruoštis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui kilus karui tarp nacių Vokietijos ir [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]]. Jie 1940 m. lapkričio 17-21 d. antrą kartą susitiko kartu su [[Bernas|Berne]] apsistojusiu prezidentu [[Antanas Smetona|Antanu Smetona]]. Jį prašė komiteto pirmininką [[Ernestas Galvanauskas|Ernestą Galvanauską]] skirti ministru pirmininku ir leisti jam skirti Lietuvos vyriausybę tremtyje. Tačiau prezidentas nedavė jam tokių įgaliojimų ir nepripažino komitetui juridinės galios. <ref name="antanassmetona3">{{cite book|first=Antanas |last=Smetona |title=Antano Smetonos korespondencija 1940-1944. |publisher=Vytauto Didžiojo universiteto leidykla |year=1999| isbn=998650130X |pages=47}}</ref> <ref name="jonusauskas">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/7/laurynas7.htm |title=Laurynas Jonušauskas. Lietuvos diplomatinė tarnyba Antrojo pasaulinio karo metais Europoje |accessdate=2014 m. kovo 25 d.}}</ref>