Lietuvių aktyvistų frontas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 20:
1940 m. vasarą Kazys Škirpa tvirtino laikinai Berlyne sustojusiam bėgliui Lietuvos prezidentui [[Antanas Smetona | Antanui Smetonai]], kad anas suklydo išsaugodamas Lietuvos neutralitetą. Lietuvai reikėjo pulti Lenkiją ir atgauti Vilnių, kaip 1939 m. rugsėjo 8-14 d. buvo triskart raginęs nacių Vokietijos užsienio reikalų ministerijos įpareigotas [[Peter Kleist]], o rugsėjo 21 d. užsienio reikalų ministras [[Joachim von Ribbentrop]] Vokietijos karinės vadovybės būstinėje. Kazys Škirpa ragino Antaną Smetoną „paberti Lietuvos dirvon“ [[nacionalsocializmas | nacionalsocializmo]] ideologinę sėklą.<ref name="antanassmetona">{{cite book|first=Antanas |last=Smetona |title=Antano Smetonos korespondencija 1940-1944. |publisher=Vytauto Didžiojo universiteto leidykla |year=1999| isbn=998650130X |pages=373–374}}</ref>
''Nesvarbu, kaip vadintųsi lietuviškai toji partija, kuri pasiskelbtų [[Adolfas Hitleris|Hitlerio]] sekėja. Gal aktyvistais, gal kitaip vadintųsi. Svarbu vado principas ir visuomenės sutvarkymas nacionalsocializmo dėsniais (…). Visos lietuvių partijos turinčios išnykti, nes visos susikompromitavusios, o iš jų skeveldrų rasis nauja, jauna ir drąsi, vieno vado vedama lietuviška nacionalsocialistinė partija. Mums svarbu laisvos lietuvių valstybės kontinuitetas, – tąsa. Taigi, jau dabar Respublikos Prezidentas turėtų paskirti ministrą pirmininką, kad šis, kai tik iškils tarp Sovietų Sąjungos ir
1940 m. rugsėjo mėn. 19 - 25 d. [[Roma|Romoje]] susitiko sovietų okupacijos nepripažįstantys nepriklausomos Lietuvos pasiuntiniai [[Stasys Lozoraitis (1898) | Stasys Lozoraitis]] Romoje, [[Stasys Girdvainis (1890) | Stasys Girdvainis]] [[Vatikanas|Vatikane]], [[Petras Klimas]] [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Kazys Škirpa]] [[Berlynas|Berlyne]] ir [[Edvardas Turauskas]] prie [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] [[Ženeva|Ženevoje]]. Jie sudarė [[Lietuvos Tautinis Komitetas|Lietuvos Tautinį Komitetą]] ir nutarė ruoštis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui kilus karui tarp nacių Vokietijos ir [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]]. Jie 1940 m. lapkričio 17-21 d. antrą kartą susitiko kartu su [[Bernas|Berne]] apsistojusiu prezidentu [[Antanas Smetona|Antanu Smetona]]. Jį prašė komiteto pirmininką [[Ernestas Galvanauskas|Ernestą Galvanauską]] skirti ministru pirmininku ir leisti jam skirti Lietuvos vyriausybę tremtyje. Tačiau prezidentas nedavė jam tokių įgaliojimų ir nepripažino komitetui juridinės galios. <ref name="antanassmetona3">{{cite book|first=Antanas |last=Smetona |title=Antano Smetonos korespondencija 1940-1944. |publisher=Vytauto Didžiojo universiteto leidykla |year=1999| isbn=998650130X |pages=47}}</ref> <ref name="jonusauskas">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/7/laurynas7.htm |title=Laurynas Jonušauskas. Lietuvos diplomatinė tarnyba Antrojo pasaulinio karo metais Europoje |accessdate=2014 m. kovo 25 d.}}</ref>
| |||