Čiapasas: Skirtumas tarp puslapio versijų

| pavadinimas = ČiapasasČiapas

'''ČiapasasČiapas''' ({{es|Chiapas}}) – valstija pietryčių [[Meksika|Meksikoje]]. Ribojasi su [[Oašaka (valstija)|Oašaka]] ir [[Verakrusas (valstija)|Verakrusu]] vakaruose, su [[Tabaskas|Tabasku]] šiaurėje, su [[Gvatemala]] rytuose. Pietvakarius skalauja Ramiojo vandenyno [[Tehuantepeko įlanka]]. Sostinė – [[Tustla Gutjeresas]].

ČiapaseČiape esančios Čiapa de Korso archeologinės radimvietės radiniai rodo, kad teritorija gyvenama jau nuo 1400 m. pr. m. e. ČiapasoČiapo [[džiunglės]]e klestėjo [[Majų civilizacija]]. VI a. majai įkūrė garsiąją [[Palenkė (miestas)|Palenkę]]. Apie 800 mūsų eros metus iš šiaurės atkeliavę mange kalbomis kalbantys čiapanekai užkariavo vietinius zokių ir majų miestus. XVI a. Čiapasą kolonizavo ispanai ir prijungė prie [[Naujoji Ispanija|Naujosios Ispanijos]] vicekaralystės. 1823 m. teritoriją aneksavo Meksika, tačiau į ją pretenzijas reiškė ir [[Centrinės Amerikos Federacija]]. ČiapasasČiapas buvo kultūriškai menkai kolonizuotas, didelę įtaką turėjo vietinės indėnų bendruomenės, kurios rengdavo sukilimus. 1917 m. Meksikos valdžia suteikė indėnams bendruomenių savivaldos teisę (''[[ejido]]''). 1994 m. valstijoje susikūrė separatistinis [[Sapatistų judėjimas]], ginantis indėnų ir skurdžiųjų teises.

ČiapasasČiapas skirstomas į penkias gamtines zonas: džiungles, aukštumas, centrinį slėnį, Siera Madrę ir Sokonuską. Džiunglių sritis driekiasi šiaurėje, [[Usumasinta|Usumasintos]] baseine. Čia tebegyvena vietinės indėnų bendruomenės, tačiau miškai sparčiai kertami. Toliau į pietus prasideda aukštumų sritis, o už jos – [[Grichalva|Grichalvos]] upės slėnis, kuriame įsikūrusi valstijos sostinė. Grichalvos upė patvenkta keletu didelių tvenkinių. Toliau kyla [[Čiapaso Siera Madrė]]s kalnai, su veikiančiais ugnikalniais ([[Takana]], 4092 m). Galiausiai vandenyno pakrantėje driekiasi [[Sokouskas|Sokonusko]] lygumų sritis.

ČiapasoČiapo etninė sudėtis: 55 % [[metisai]], 40 % [[indėnai]] (dauguma majų kilmės: [[cociliai]], [[celtaliai]], [[tocholabaliai]], [[čoliai]]). Daugiau nei trečdaliui valstijos gyventojų ispanų kalba nėra gimtoji. Dauguma gyventojų susitelkę Grichalvos slėnyje, aukštumose ir Sokonuske.