Upinis bebras: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{otheruse|gyvūną|upę Lenkijoje|[[Bebras (upė)]]}}

 

 

Vienu metu [[Europa|Europoje]] praktiškai išnaikinti, daugiausia dėl [[kailis|kailio]], taip pat sruoglių (muskusinių liaukų išskyrų), kurie, kaip manyta, turi gydomųjų savybių. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] daug kur reintrodukuoti, keletas tūkstančių gyvena [[Elbė]]je, [[Rona|Ronoje]], [[Skandinavija|Skandinavijoje]]. Reintrodukuoti [[Bavarija|Bavarijoje]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] ir pastebima plitimo į kitus regionus tendencija.

Lietuvoje bebrai nuo seno gyveno [[Nemunas|Nemuno]] baseine. Jų liekanų randama [[piliakalnis|piliakalniuose]], durpynuose. Bebrai šalyje buvo intensyviai medžiojami dėl mėsos (ypač uodegos), kailio ir sruoglių. [[1555]] m. švedų kronikininko [[Olaus Magnus]]o „Šiaurės tautų istorijoje“ rašoma, kad [[Lietuva]] buvusi pagrindinė bebrų kailių tiekėja [[Europa|Europoje]]. [[1529]] m. bebrų medžioklė buvo nustatyta [[Lietuvos statutai|Pirmajame Lietuvos statute]]: bebravietėse uždrausta lankytis pašaliniams asmenims, o laukų darbus leista dirbti tik atstumu „kokiu stiprus vyras nuo jų galėjo nusviesti pagalį“. Už bebrų priežiūrą buvo atsakingi specialūs dvarų darbuotojai – bebrininkai. Nors dėl draudimų Lietuvoje bebrai išliko ilgiau negu didžiojoje Europos dalyje, tačiau jie palaipsniui išnyko. XX a. pr. tik pavieniai bebrai atkeliaudavo Nemunu į Lietuvą iš [[Baltarusija|Baltarusijos]]. XX a. viduryje ir antrojoje pusėje pradėta bebrų [[reaklimatizacija]]. Dabar šalyje bebrai paplitę daugelio upių baseinuose.<ref>{{TLE|1|228||Upinis bebras}}</ref>

 

[[Vaizdas:Castor fiber.jpg|thumb|left|250px|Upinis bebras (Kaunas, Lietuva)]]

 

[[Vaizdas:Bebru uztvanka.JPG|thumb|Bebrų pastatyta užtvanka upelyje]]

 

Gyvena visur, kur tik yra pakankamai vandens: miškuose, laukuose, pievose esančiuose įvairiuose vandens telkiniuose. Vengia tik sraunių upelių.

Veiklus ištisus metus. Ramiuose vandens telkiniuose, kur niekas netrikdo, plauko ir maitinasi dieną, o kitur – tik prieblandomis ir naktį. Vandens telkinių krantuose kasa [[urvas (biologija)|urvus]] su keletu angų. Įėjimo anga į urvus visada būna vandenyje. Žemumose iš apgraužtų medienos gabalų, šakų, dumblo, vandens augalų stato 1,5-2,5 m aukščio ir 3-5(10)m skersmens namelius. Vandens lygiui reguliuoti įrengia [[užtvanka]]s: patvenkia upelį ir taip susidaro bebrams tinkami didesni mitybos plotai.