Vikipedija

Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Mosin Nagant series of rifles.jpg|thumb|right|250px|Mosino šautuvo variantai]]
[[Vaizdas:Hochwasser und Treibeis (Ostpreußen).JPG|thumb|250px|Ledonešio ir pakilusio vandens apsupta [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] valstiečio sodyba (apie 1910 m.)]]
'''Mosin-Nagant''', ''trilinijinis šautuvas'' ({{ru|винтовка Мосина, трёхлинейная винтовка, трёхлинейка}}) – [[Sergejus Mosinas|S. Mosino]] 1891 m. sukonstruotas 7,62 mm kalibro karinis [[dėtuvinis šautuvas]], priimtas į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] ginkluotę. Pavadinimas ''trilinijinis'' nurodo [[kalibras|kalibrą]], nes senovinis matas [[Linija (matavimo vienetas)|linija]] reiškia 2,54 mm. Pirmasis ginklas, naudojęs 7,62x54 mm R šovinį.
'''Stichinės nelaimės ir ligų epidemijos Rytprūsiuose''' – gamtinės stichijos ir ligų epidemijų sukelti įvykiai, kurie stipriai pakenkė [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] gyventojų veiklai iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigos (t. y. iki tol, kol buvo juridiškai panaikinta ši [[Rytų Prūsijos provincija|Vokietijos imperijos provincija]], prieš tai buvusi [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordino]] valda).
 
Remdamasi 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karo, kur Rusijos kariuomenė buvo ginkluota įvairių sistemų vienšūviais šautuvais (daugiausia Berdano šautuvais Nr.1 ir Nr.2), o Turkijos kariuomenė naudojo daugiašūvius ''Winchester'' šautuvus, patirtimi Rusijos Vyriausioji artilerijos valdyba ({{ru|Главное Артиллерийское управление}}) užsakė sukurti daugiašūvį dėtuvinį šautuvą.
[[Europa|Europos]] šiaurės rytinėje dalyje plytėjusioje teritorijoje kilę [[Žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]], stebimos [[šiaurės pašvaistė]]s, [[Kometa|kometos]] ir [[Saulės užtemimas|Saulės užtemimai]] gyventojų neretai buvo vertinami kaip „Dangaus ženklai“ ar „Likimo rykštės“. Po gamtos išdaigų kartais sutrumpėjęs augalų brendimo laikotarpis neleisdavo sulaukti gausesnio derliaus ir šiaip jau nederlingose [[dirva|dirvose]]. Didesni [[Klimatas|klimato]] svyravimai valstiečiams sukeldavo papildomų rūpesčių, kartais net katastrofiškų padarinių. [[1308]], [[1349]], [[1360]], [[1497]], [[1510]], [[1701]], [[1702]], [[1768]] ir [[1835]] (o ypač [[1818]]) metais teritorija kentėjo nuo galingų [[Uraganas|uraganų]]. To pasekoje, 1308 m. pasikeitė [[Aistmarės|Aistmarių]] gylis, o 1510 m. susiformavo [[Piliavos giluma]].
* [[1832]] m. šalta vasarą, [[Liepa|liepos]] mėnesio naktimis kankino šalčiai ir formavosi ledas.
* [[1834]] m. karščiai ir sausra; dukart žydėjo augalai ir tiek pat kartų bandė duoti derlių.
* [[1836]] m. stebėta didelė šiaurės pašvaistė.
* [[1849]] m. dideli šalčiai: iki −35 °Ré (pagal [[Reomiūro skalė|Reomiūro skalę]]) arba −43,75 °C (pagal [[Celsijus|Celsijų]]).
* [[1868]] m. karšta vasara: rugpjūčio 13 d. 35,8 °Ré arba 44,75 °C.
* [[1871]] m. [[birželio 1]] d. iškrito sniegas.
* [[1889]] m. šalta žiema, sniegas išsilaikė 92 dienas.
* [[1894]] m. [[Vasaris|vasario]] mėn. uraganas iš Vakarų pusės; Karaliaučiaus „Nasser Garten“ (dab. „Portovojė“) rajone įlaužta [[užtvanka]], saugojusi miestą nuo [[Prieglius|Priegliaus]] potvynių.
* [[1899]]/[[1900]] m. žiemą gausiai snigo; sniegas išgabentas su 28 721 vežimais.
* [[1905]] m. biželyje buvo jaučiami nedideli požeminiai smūgiai.
* [[1907]]/[[1908]] m. žiemą gausiai snigo, išgabenti 175 696 m³ sniego kainavo 235 860 [[Markė (pinigai)|markių]] sumą.
* [[1910]] m. lankėsi [[Halio kometa]].
* [[1911]]/[[1912]] m. [[Karaliaučiaus kanalas]] užšalo per visą savo gylį.
* 1912 m. [[balandžio 7]] d. įvyko beveik pilnas Saulės užtemimas. Karšta vasara, Karaliaučiaus mokiniai 25 kartus dėl karščių buvo atleidžiami nuo mokyklų lankymo.
* [[1928]]/[[1929]] m. sausyje nusterbino stipri [[perkūnija]].
* 1928/1929 m. kietai šalta žiema, Baltijos jūra iki pat [[Horizontas|horizonto]] pasidengė ledu. [[Sausio 7]] d. sniego danga siekė 42 cm; [[vasario 10]] d. šaltis spustelėjo iki −34,4 °C; o vidutinė vasario mėn. temperatūra tebuvo −13,8 °C. Ledas ant [[Kuršių marios|Kuršių marių]] išsilaikė iki gegužės mėnesio. Dažniausiai pūtė šiaurės rytų vėjas.
* [[1934]] m. gausiai snigo, todėl tradicinė studentiška ''Gegužinės šventė'' ([[balandžio 30]] d.) surengta nebuvo.
 
Pabandžius nesėkmingai modifikuoti „berdankas“ (Berdano šautuvus) buvo suformuota ''Specialioji dėtuvinių šautuvų tikrinimo komisija'' (''Специальная комиссия по проверке магазинных винтовок''), kuri turėjo išbandyti įvairių sistemų naujus šautuvus – pvz., [[Mauser]], [[Lebelio šautuvas|Lebelio]], ''Lee-Metford''.
'''[[Stichinės nelaimės ir ligų epidemijos Rytprūsiuose|Daugiau…]]'''
 
1889 m. jaunas kapitonas [[Sergejus Mosinas]] pasiūlė 7,62 mm kalibro šautuvą. Tuo pačiu metu belgas [[Leonas Naganas]] (''Léon Nagant'') Rusijai pasiūlė savo 8,89 mm kalibro šautuvą.
 
Bandymų rezultatai parodė, kad Nagano šautuvas pranašesnis, komisija 14 balsų prieš 10 palaikė Nagano šautuvą. Tačiau įtakingiems komisijos nariams palaikant rusišką sistemą buvo priimtas kompromisinis sprendimas – priėmė Mosino šautuvą, bet pareikalavo patobulinti, panaudojant kai kuriuos Nagano šautuvo konstrukcinius sprendimus.
 
Į ginkluotę šautuvas buvo priimtas su pavadinimu {{ru|трёхлинейная винтовка образца 1891 года}} 'trilinijinis 1891 m. pavyzdžio šautuvas'. Šautuvo pavadinime konstruktoriaus pavardė atsirado 1924 m. Vakarų Europos literatūroje šautuvas neretai vadinamas ''Mosino-Nagano šautuvu'', nes jame buvo panaudoti kai kurie Nagano šautuvo ypatumai (užtaisymo [[Apkaba (šovinių)|apkabos]] forma, šovinius stumiančios spyruoklės tvirtinimo būdas, kt.), didinantys šautuvo naudojimo patogumą.
 
Šautuvas pradėtas gaminti 1892 m. [[Tulos ginklų gamykla|Tulos]], [[IžMašas|Iževsko]] ir [[Sestrorecko ginklų gamykla|Sestrorecko ginklų gamyklose]]. Dėl riboto šių gamyklų pajėgumo 500 tūkst. Mosino šautuvų buvo užsakyta Prancūzijos kompanijos ''Manufacture Nationale d’Armes de Châtelleraut'' gamyklose.
 
Rusijos-Japonijos karo pradžiai Rusijos kariuomenė jau turėjo maždaug 3,8 mln. šautuvų. Nuo priėmimo į ginkluotę (1891 m.) iki 1910 m. jau turimi šautuvai buvo patobulinti, sukurti nauji šautuvo variantai. Rusijai įstojus į Pirmąjį pasaulinį karą Mosino šautuvai buvo gaminami 3 variantų – pėstininkų, dragūnų ir kazokų. Dėl šautuvų stygiaus ir Rusijos ginklų gamyklų nepajėgumo Rusija 1,5 mln. šautuvų užsakė ''Winchster'' kompanijoje (JAV). Karo metu daug šių šautuvo tapo Vokietijos ir Austro-Vengrijos trofėjais, šios valstybės jais apginklavo atsargines dalis ir dalį Vokietijos laivyno. Pasibaigus karui šiuos šautuvus Vokietija pardavė Suomijai.
 
'''[[Mosin-Nagant|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikiprojektas:Savaitės_straipsnis/Straipsnis"