Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Mosin Nagant series of rifles.jpg|thumb|right|250px|Mosino šautuvo variantai]]
'''Mosin-Nagant''', ''trilinijinis šautuvas'' ({{ru|винтовка Мосина, трёхлинейная винтовка, трёхлинейка}}) – [[Sergejus Mosinas|S. Mosino]] 1891 m. sukonstruotas 7,62 mm kalibro karinis [[dėtuvinis šautuvas]], priimtas į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] ginkluotę. Pavadinimas ''trilinijinis'' nurodo [[kalibras|kalibrą]], nes senovinis matas [[Linija (matavimo vienetas)|linija]] reiškia 2,54 mm. Pirmasis ginklas, naudojęs 7,62x54 mm R šovinį.
Remdamasi 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karo, kur Rusijos kariuomenė buvo ginkluota įvairių sistemų vienšūviais šautuvais (daugiausia Berdano šautuvais Nr.1 ir Nr.2), o Turkijos kariuomenė naudojo daugiašūvius ''Winchester'' šautuvus, patirtimi Rusijos Vyriausioji artilerijos valdyba ({{ru|Главное Артиллерийское управление}}) užsakė sukurti daugiašūvį dėtuvinį šautuvą.
Pabandžius nesėkmingai modifikuoti „berdankas“ (Berdano šautuvus) buvo suformuota ''Specialioji dėtuvinių šautuvų tikrinimo komisija'' (''Специальная комиссия по проверке магазинных винтовок''), kuri turėjo išbandyti įvairių sistemų naujus šautuvus – pvz., [[Mauser]], [[Lebelio šautuvas|Lebelio]], ''Lee-Metford''.
1889 m. jaunas kapitonas [[Sergejus Mosinas]] pasiūlė 7,62 mm kalibro šautuvą. Tuo pačiu metu belgas [[Leonas Naganas]] (''Léon Nagant'') Rusijai pasiūlė savo 8,89 mm kalibro šautuvą.
Bandymų rezultatai parodė, kad Nagano šautuvas pranašesnis, komisija 14 balsų prieš 10 palaikė Nagano šautuvą. Tačiau įtakingiems komisijos nariams palaikant rusišką sistemą buvo priimtas kompromisinis sprendimas – priėmė Mosino šautuvą, bet pareikalavo patobulinti, panaudojant kai kuriuos Nagano šautuvo konstrukcinius sprendimus.
Į ginkluotę šautuvas buvo priimtas su pavadinimu {{ru|трёхлинейная винтовка образца 1891 года}} 'trilinijinis 1891 m. pavyzdžio šautuvas'. Šautuvo pavadinime konstruktoriaus pavardė atsirado 1924 m. Vakarų Europos literatūroje šautuvas neretai vadinamas ''Mosino-Nagano šautuvu'', nes jame buvo panaudoti kai kurie Nagano šautuvo ypatumai (užtaisymo [[Apkaba (šovinių)|apkabos]] forma, šovinius stumiančios spyruoklės tvirtinimo būdas, kt.), didinantys šautuvo naudojimo patogumą.
Šautuvas pradėtas gaminti 1892 m. [[Tulos ginklų gamykla|Tulos]], [[IžMašas|Iževsko]] ir [[Sestrorecko ginklų gamykla|Sestrorecko ginklų gamyklose]]. Dėl riboto šių gamyklų pajėgumo 500 tūkst. Mosino šautuvų buvo užsakyta Prancūzijos kompanijos ''Manufacture Nationale d’Armes de Châtelleraut'' gamyklose.
Rusijos-Japonijos karo pradžiai Rusijos kariuomenė jau turėjo maždaug 3,8 mln. šautuvų. Nuo priėmimo į ginkluotę (1891 m.) iki 1910 m. jau turimi šautuvai buvo patobulinti, sukurti nauji šautuvo variantai. Rusijai įstojus į Pirmąjį pasaulinį karą Mosino šautuvai buvo gaminami 3 variantų – pėstininkų, dragūnų ir kazokų. Dėl šautuvų stygiaus ir Rusijos ginklų gamyklų nepajėgumo Rusija 1,5 mln. šautuvų užsakė ''Winchster'' kompanijoje (JAV). Karo metu daug šių šautuvo tapo Vokietijos ir Austro-Vengrijos trofėjais, šios valstybės jais apginklavo atsargines dalis ir dalį Vokietijos laivyno. Pasibaigus karui šiuos šautuvus Vokietija pardavė Suomijai.
'''[[Mosin-Nagant|Daugiau…]]'''
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
|