Vilniaus universiteto biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų

papild., redag.
(redag.)
(papild., redag.)
 
1773 m. panaikinus [[Jėzuitų ordinas|Jėzuitų ordiną]], Vilniaus universitetą globoti apsiėmė [[Edukacinė komisija]]. [[1781]] m. universitetas buvo pavadintas Lietuvos vyriausiąja mokykla, ėmė keistis mokslinių tyrimų kryptys. Tuo metu VU bibliotekos fondai buvo papildyti gamtos mokslų ir medicinos knygomis.
[[Vaizdas:Museum of Antiquities in Vilnius - Hall of Pranciškus Smuglevičius.jpg|right|thumb|220px|P. Smuglevičiaus salės XX a. pr. nuotrauka]]
 
[[Vaizdas:Vilnius University Library c. 1904.jpg|right|thumb|220px|Knygų lentynos apie 1904 m.]]
'''Rusijos imperijos laikotarpis'''
Tragiškai pasibaigus [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimui]], įvyko [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas]], po kurio didžioji Lietuvos dalis su sostine [[Vilnius|Vilniumi]] atiteko [[Rusijos imperija|carinei Rusijai]]. [[1803]] m. Lietuvos vyriausioji mokykla pavadinta Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. XIX a. antrajame dešimtmetyje Vilniaus universitetas buvo vienas pirmaujančių [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] universitetų. Mokslinio darbo pagyvėjimas palankiai veikė ir biblioteką.
 
Universiteto bibliotekai vadovauti [[1804]] m. paskirtas profesorius Gotfrydas Ernestas Grodekas. Jo pastangomis universiteto biblioteka tapo prieinama Vilniaus visuomenei. Nuo [[1815]] m. leista išsinešti knygas į namus – atidarytas abonementas. Knygas į namus buvo leidžiama išsinešti universiteto darbuotojams ir studentams, švietimo apygardos tarnautojams, gimnazijos mokytojams. Biblioteka buvo perkelta į dabartinę universiteto Mažąją aulą, ten įrengta 90 vietų skaitykla. G. E. Grodeko iniciatyva pradėtas sudarinėti kortelinis (abėcėlinis), vėliau sisteminis katalogas.
 
[[Vaizdas:Museum of Antiquities in Vilnius - Hall of Pranciškus Smuglevičius.jpg|right|thumb|220px|P. Smuglevičiaus salės XX a. pr. nuotrauka]]
[[1832]] m. [[gegužės 1]] d. [[caras]] [[Nikolajus I]] uždarė Vilniaus universitetą. Prasidėjo vienas liūdniausių bibliotekos istorijos laikotarpių – didelė jos fondų dalis buvo išvežta iš Vilniaus ir išdalyta įvairioms carinės Rusijos mokslo įstaigoms.
 
 
== Kultūros paveldas ==
[[Vaizdas:Retų spaudinių skaitykla .jpg|miniatiūrathumb|220x220px220px|Retų spaudinių skaitykla]]
'''Retų spaudinių skyriuje''' sukaupta apie 170 tūkst. vienetų XV–XX a leidinių. Tai didžiausia senųjų dokumentų saugykla Lietuvoje. Skyriuje saugoma didžiausia Lietuvoje inkunabulų (328 vnt.; vienas iš seniausių – Rabanus Maurus. ''Opus de universo''. Strasbourg, 1467), paleotipų (apie 1,7 tūkst. vnt.) kolekcijos, turtingiausias pasaulyje senųjų lietuviškų knygų rinkinys (apie 10 tūkst. vnt.; tarp jų – tokie unikalūs leidiniai kaip M. Mažvydo ''Katekizmas'' (pirmoji lietuviška knyga), M. Daukšos ''Katekizmas'', B. Vilento ''Enchiridionas'' ir ''Evangelias bei epistolas'' bei kitų lietuvių raštijos veikėjų kūriniai, ypatingos vertės senieji atlasai (1,2 tūkst. vnt.) ir žemėlapiai (apie 10 tūkst. vnt.), senojo Vilniaus universiteto bibliotekos autentiškų knygų kolekcija ''Bibliotheca Academiae Vilnensis'' (apie 18 tūkst. vnt.), kurioje – knygos iš Žygimanto Augusto, Sapiegų, G. Albinijaus, V. Protasevičiaus, M. Paco, E. Valavičiaus asmeninių bibliotekų ir universiteto profesorių bei kitų Lietuvos kultūros veikėjų rinkinių.
 
11 613

pakeitimų