Vilniaus šv. Mikalojaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Istorija: Papildyta detalėmis, asmenvardžiais
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Android programėlės keitimas
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 8:
Pagal legendą, apie [[1350]] m. šią cerkvę vietoje buvusios medinės pastatydino LDK [[Algirdas|Algirdo]] antroji žmona [[Julianija Tverietė]]. Istorikai tuo abejoja. Apie šios cerkvės įkūrimą jokių konkrečių duomenų nėra. Pirmą kartą cerkvė paminėta 1510 m. Kadangi Vytauto brolis kunigaikštis Žygimantas XV a. viduryje priėmė įstatymą, draudžiantį statyti naujas ir atnaujinti esamas stačiatikių šventyklas, todėl apgriuvusi Šv. Nikolajaus cerkvė nebuvo atnaujinama. Kitais duomenimis, cerkvė nebuvo atstatyta po gaisro. [[1514]] m. etmonas [[Konstantinas Ostrogiškis]], laimėjęs Oršos mūšį, visgi gavo karaliaus [[Žygimantas I|Žygimanto I]] leidimą pastatyti dvi cerkves, tačiau, užuot statęs naujas, jis nusprendė suremontuoti dvi senas, apgriuvusias cerkves: šią ir Švč. Trejybės. Cerkvė buvo perstatyta gotikos stiliumi.
 
Po Brastos unijos [[1609]] m. Žygimantas Vaza cerkvę, kaip ir visas kitas LDK cerkves, paskyrė [[unitai|unitams]]. XVIII a. viduryje ji kelis kartus stipriai degė, po gaisrų atnaujinta vėlyvojo baroko stiliumi. [[1839]] m. caro valdžia cerkvę kartu su visais parapijiečiais prijungė prie Maskvos stačiatikių Bažnyčios. Paskutinis unitų klebonas joje buvo Vilniaus universiteto profesorius slavistas Michalas Bobrovskis.
Dabartinį pavidalą cerkvė įgijo [[1865]] metais Michailo Muravjovo pastangomis. Nupirkus ir nugriovus prie gatvės stovėjusius namus, pastatyta Arkangelo Mykolo koplyčia. Restauratorių duomenimis, šios rekonstrukcijos metu sunaikinta cerkvės viduje buvusi polichromija.
[[TSRS]] valdžia parapiją užregistravo [[1947]] metais, [[1961]] m. jai priklausė 800 tikinčiųjų. [[1949]] ir [[1956]] m. cerkvė remontuota.
 
VidujeCerkvės nustebinaviduje – elegantiškų arkų laikomas barokinis XVIII a. antros pusės skliautas, spėjama, suprojektuotas Jono Kristupo Glaubico, ir spalvoto stiklo langų vitražai. Šie elementai primena apie Vakarų kultūros įtaką Lietuvos stačiatikybei.
 
== Nuorodos ==