Smuikas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pridėtas šaltinis |
|||
Eilutė 17:
}}
'''Smuikas''' – [[styginiai instrumentai|styginis]] instrumentas turintis keturias [[styga]]s, suderintas [[kvinta|kvintomis]].{{šaltinis|{{VLE|XXII|161-162||Smuikas}}}} Žemiausia styga yra G („sol“). Tai yra pats mažiausias ir aukščiausiai suderintas instrumentas, priklausantis smuiko šeimai. Šiai šeimai taip pat priklauso [[violončelė]] ir [[altas (styginis instrumentas)|altas]]. Panašus gaubtas styginis [[kontrabosas]] praktiškai priklauso tai pačiai, bet šiek tiek atskirai violų šeimai.
Žmogus, grojantis smuiku vadinamas smuikininku arba fidleriu.
Eilutė 221:
=== Folk muzika ir grojimas ===
Kaip ir daugelis kitų klasikinės muzikos instrumentų smuikas kilo iš tolimųjų protėvių, naudotų [[liaudies muzika|folk muzikoje]]. Pagal intensyvų plėtimosi periodą vėlyvajame Renesanse, daugiausia Italijoje, smuiko kokybė vis gerėjo (garso, tonacijos, gyvumo atžvilgiu) iki to, kad jis tapo ne tik vienu svarbiausių instrumentų muzikos mene, bet ir atskleidė liaudies muzikantų patrauklumą, paplitęs labai plačiai, kartais net išstumdamas senesniuosius styginius instrumentus. Etnomuzikologai pastebėjo šį reiškinį Europoje, [[Azija|Azijoje]] ir Amerikoje.▼
▲Kaip ir daugelis kitų klasikinės muzikos instrumentų smuikas kilo iš tolimųjų protėvių, naudotų folk muzikoje. Pagal intensyvų plėtimosi periodą vėlyvajame Renesanse, daugiausia Italijoje, smuiko kokybė vis gerėjo (garso, tonacijos, gyvumo atžvilgiu) iki to, kad jis tapo ne tik vienu svarbiausių instrumentų muzikos mene, bet ir atskleidė liaudies muzikantų patrauklumą, paplitęs labai plačiai, kartais net išstumdamas senesniuosius styginius instrumentus. Etnomuzikologai pastebėjo šį reiškinį Europoje, [[Azija|Azijoje]] ir Amerikoje.
Daugumoje liaudies muzikos tradicijų, natos ne užrašytos, bet įsimenamos talentingų muzikų kartų ir perduodamos formaliai arba neformaliai.
== Fidelis ==
Šnekamojoje kalboje (ypač [[JAV]]) smuikas kartais vadinamas fideliu (fiddle). Dažniausiai smuikas fideliu vadinamas tuomet, kai juo grojama tradicinė liaudies muzika. Tokie smuikai kartais derinami kitaip negu įprastiniai, siekiant palengvinti tam tikros rūšies muzikos grojimą.
eilutė 233 ⟶ 231:
== MIDI ==
Tikro smuiko garsas gali būti modifikuojamas elektroniniu būdu su MIDI ({{En|Musical Instrument Digital Interface}} – muzikinio instrumento skaitmeninis įtaisas) sistema, naudojant elektroninį sintezatorių. Po MIDI visi instrumentai yra sunumeruoti, vienas smuikas grojantis arco yra instrumentas #41, skaičiavimas prasideda nuo #1. Nors paprastas MIDI neleidžia atskirti viršutinių strykų nuo apatinių, įmanoma varijuoti tarp staccato ir legato nustatant akordų dažnio trukmes, kurias dauguma notacijų programų gali sutalpinti į MIDI formatą. Paprastas MIDI taip pat turi pastovų pizzicato bet ne kairės rankos pizzicato, bet kuriuo atveju, po MIDI, pizzicato yra realiausiai atitinkantis įprastą garsą.
== Elektrinis smuikas ==
Elektrinis smuikas yra smuikas, kuriame įdiegta elektrinės signalų išvestis ir paprastai būna specialiai sukonstruotas, pvz.:
eilutė 244 ⟶ 240:
Kad būtų geri kaip akustiniai instrumentai, elektro – akustiniai smuikai turi daug rezonuojančios korpuso dalies ir dažnai atrodo beveik panašiai arba tiesiog identiškai tikram smuikui ar fideliui. Jie nulakuoti, šviesių spalvų ir pagaminti iš medienos pakaitalų. Pirmieji, specialiai sukonstruoti, elektriniai smuikai pasirodė [[1930]]-ais, jų autoriai Viktoras Pfeilas (Victor Pfeil), Oskaras Fyrlingas (Oskar Vierling), Džordžas Aizenbergas (George Eisenberg), Benžaminas Mysneris (Benjamin Miessner), Žordžas Bušo (George Beauchamp), Hugas Benioff ir Fredrėjus Kislingberis (Fredray Kislingbury). Pirmaisiais elektriniais smuikais daugiausia naudojosi džiazo ir pop muzikos atlikėjai.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
| |||