Rail Baltica: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Patikslinau greičius, trasos ilgį ir planuojamus metus, kada projektas turėtų būti baigtas. Taip pat patikslinau projekto kainą bei pridėjau paskaičiuotas naudas. Taip pat būtų gerai, jei infolentelėje naudojamas žemėlapis būtų pakeistas aktualiu žemėlapiu, kuris yra čia http://www.railbaltica.org/lt/rail-baltica-amziaus-projektas/zemelapiai/ |
||
Eilutė 13:
|rangovai =
|statybų pradžia = [[2010]] m.
|vertė =
|atidarymas = [[
|uždarymas =
|ilgis = ~
|vėžė = [[1435 mm vėžė]]
|greitis =
|elektrifikacija =visa geležinkelio linija elektrifikuota
}}
'''Rail Baltica''' yra geležinkelio transporto projektas, turintis sujungti Varšuvą per Kauną ir Rygą su Talinu, bei keltu ar tuneliu - su Helsinkiu.<ref>Rudolf Hermann: [http://www.nzz.ch/wirtschaft/wirtschaftspolitik/ambitioeses-projekt-rail-baltica-ambitioeses-projekt-rail-baltica-ld.135079 ''Ambitiöses Projekt «Rail Baltica»: Höchste Eisenbahn für den baltischen Express''] In: ''[[Neue Zürcher Zeitung]]'' 2016-12-16.</ref> Projekto įgyvendinime dalyvauja Europos Sąjungos šalys Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija.
Geležinkelis tiesiamas Vakarų Europai įprasta 1.435 mm vėže, o ne Baltijos šalyse įprasta 1.520 mm vėže. Talino – Varšuvos geležinkelio linijos ilgis sieks mažiausiai
Tai [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] geležinkelio transporto projektas, priimtas [[2004]] m. balandį [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] ir [[Europos Sąjungos Taryba|Tarybos]] sprendimu Nr.884/2004/EK. Juo remiantis, Rail Baltica geležinkelis pripažintas transeuropinio transporto tinklo prioritetiniu projektu.<ref>http://europa.eu/legislation_summaries/other/l24094_en.htm Community guidelines for the development of the trans-European transport network</ref> Rail Baltica geležinkeliu siekiama sujungti [[Lenkija|Lenkiją]], [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] ir [[Suomija|Suomiją]] bei pagerinti [[Vidurio Europa|Vidurio]] ir [[Rytų Europa|Rytų Europos]] jungtį su [[Vokietija]]. Projektu numatoma geležinkelio linija sujungti [[Talinas|Taliną]] ([[Estija]]) ir [[Varšuva|Varšuvą]] (Lenkija) per [[Ryga|Rygą]] ([[Latvija]]) ir [[Kaunas|Kauną]] ([[Lietuva]]). Atkarpa nuo [[Helsinkis|Helsinkio]] iki Talino būtų jungiama keltų linijomis. Ateityje siūlomas iškasti [[Helsinkio–Talino tunelis]] galėtų tiesiogiai geležinkeliu sujungti Taliną ir Helsinkį.<ref>{{cite news| url=http://yle.fi/news/id86525.html| work=YLE News| title=Helsinki-Tallinn Rail Tunnel Link?| date=October 31, 2008| }}</ref>
Eilutė 40:
== Maršrutas ir standartai ==
2011 m. Baltijos šalys sutarė dėl trasos sujungiančios Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį ir Kauną<ref name="Press report on route in Lithuania">{{cite web |url=http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=38760 |title=Rail Baltica“ likimas iki gegužės pabaigos taps aiškus|date=March 2011 |format=PDF}}</ref>. Galimybių studija numatė, kad linija iš viso kainuos apie
Iš pradžių buvo svarstomi du variantai. Abu numatė esančios geležinkelio vėžės pagreitinimą iki 160 km/h, kuri driekiasi nuo Varšuvos per Bialystoką ir Elką iki Trakiškių, o jau tada naują standartinės vėžės liniją nuo Trakiškių iki Kauno. Likusiai trasos daliai iki Talino buvo svarstomi du skirtingi variantai:
Eilutė 49:
Trasos planavimo metu tarp trijų Baltijos šalių buvo pasiektas susitarimas, kad jis turi būti kiek įmanoma tiesesnis, kadangi tai teikia daugiau naudos mažesnėmis sąnaudomis. Kuo trumpesnė ir tiesesnė trasa, tuo greitesnis eismas juo, vadinasi ir didžiausia ekonominė nauda lyginant su alternatyvomis. Tai patvirtino 2013 m. AECOM studija, kuri analizavo keturis galimus trasos vietos variantus Baltijos šalyse.
2017 metais, Baltijos šalių parlamentai ratifikavo tarpvyriausybinį susitarimą dėl Rail Baltica, kuris nustatė, kad „trasa“ bus nuo Talino, per Pernu-Rygą-Panevėžį-Kauną, iki Lietuvos-Lenkijos valstybinės sienos, su atšaka Vilnius-Kaunas kaip geležinkelio dalimi<ref name=":1">{{Cite web|url=http://www.railbaltica.org/wp-content/uploads/2017/05/Intergovernmental_Agreement_2017.pdf|title=AGREEMENT OF THE DEVELOPMENT OF THE RAIL BALTIC/RAIL BALTICA RAILWAY CONNECTION|last=|first=|date=|website=|archive-url=|archive-date=|dead-url=|access-date=}}</ref>, bei nutarė, kad projektinis greitis sieks 240 km/h keleiviniams traukiniams. Dabar globalaus „Rail Baltica“ projekto maršrutas yra suderintas su jau pastatyta europinės vėžės atkarpa nuo Kauno iki Lietuvos-Lenkijos sienos, kuri priklausys nuo vėžės atnaujinimo galimybių studijos<ref>{{Cite web|url=http://www.railbaltica.org/lt/rail-baltica-marsruto-nustatymas-baltijos-salyse/|title=Rail Baltica“ maršruto nustatymas Baltijos šalyse {{!}} Rail Baltica|website=www.railbaltica.org|language=lt|access-date=2018-08-06}}</ref>. Nepaisant šio fakto, 2018 m. balandžio mėn. trijų šalių ministerijos patvirtino „Rail Baltica“ projektavimo gaires, kurios nustatė maksimalų projektinį keleivinių traukinių greitį 249 km/h, o maksimalų operacinį greitį - 234 km/h<ref>{{Cite web|url=http://www.railbaltica.org/lt/patvirtintos-rail-baltica-projektavimo-gaires/|title=Rail Baltica“ projektavimo gairės {{!}} Rail Baltica|website=www.railbaltica.org|language=lt|access-date=2018-08-06}}</ref>.
== Projekto eiga Lietuvoje ==
Eilutė 56:
[[2010]] m. pradėti darbai ''[[Mockavos geležinkelio stotis|Mockava]]–[[Šeštokai]]'' ruože, kurių vertė – 21,7 milijono litų.<ref>[http://iq.lt/svarbus-straipsnis/baigti-pirmojo-%E2%80%9Erail-baltica%E2%80%9C-ruozo-darbai/ Baigti pirmojo „Rail Baltica“ ruožo darbai]</ref> [[2011]] m. [[rugpjūčio 11]] d. buvo užbaigti pirmojo „Rail Baltica“ ruožo Lietuvoje Šeštokai-Mockava pertvarkymo darbai. Rekonstruotas 7,5 km ilgio ruožas, kuriame įrengtos sugretintos siauroji europinė ir plačioji geležinkelio vėžės, rekonstruoti trys tiltai. Atkarpa tarp Šeštokų ir Mockavos yra pirmasis „Rail Baltica“ ruožas, kuriame susijungia dviejų skirtingų standartų – rytinio ir vakarinio – vėžės.
[[2011]] m. [[spalio 11]] d. Nr. XI-1612 [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo]] nutarimu projektas „Rail
[[2013]] m. [[gegužės 21]] d. pradėta ruožo nuo ''[[Mockų-Trakiškių geležinkelio pasienio punktas|Lenkijos ir Lietuvos valstybės sienos]] iki [[Mockavos geležinkelio stotis|Mockavos]]'' geležinkelio stoties rekonstrukcija. Iš viso planuota rekonstruoti apie 13 km ilgio esamą europinės vėžės (1435 mm pločio) geležinkelio ruožą, taip pat apie 11 km Mockavos geležinkelio stoties kelių. Be to, šiame ruože planuota rekonstruoti pervažas ir kelio statinius, įrengti kelio aptvėrimus ir garsą slopinančias sienutes. Rangovas - UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, Subrangovas - UAB "Alkesta".
| |||