Demokratija: Skirtumas tarp puslapio versijų

11 pridėta baitų ,  prieš 2 metus
Žodis lygybė pataisytas į galimybių lygybė, nes lygybę kairiųjų pažiūrų fanatikai ir socialistai interpretuoja kaip rezultato lygybė, o ne galimybių lygybė, kurią demokratija užtikrina. Lygybė pagal socialistus dažniausiai suvokiama kaip vienodo finansinio ir socialinio statuso (rezultato, ne starto) lygybė. Pvz. Jeigu statistiškai baltieji JAV uždirba daugiau nei juodieji, pagal leftistus kalti yra baltieji, nors visiems buvo suteikta galimybė mokytis ir dirbti.
(Atšauktas naudotojo 78.63.233.225 (Aptarimas) darytas keitimas 5266808)
(Žodis lygybė pataisytas į galimybių lygybė, nes lygybę kairiųjų pažiūrų fanatikai ir socialistai interpretuoja kaip rezultato lygybė, o ne galimybių lygybė, kurią demokratija užtikrina. Lygybė pagal socialistus dažniausiai suvokiama kaip vienodo finansinio ir socialinio statuso (rezultato, ne starto) lygybė. Pvz. Jeigu statistiškai baltieji JAV uždirba daugiau nei juodieji, pagal leftistus kalti yra baltieji, nors visiems buvo suteikta galimybė mokytis ir dirbti.)
[[Vaizdas:Urne-IMG 4613-black.jpg |thumb|200px|Senovinė balsavimo urna]]
'''Demokratija''' ([[Graikų kalba|gr.]] ''δῆμος'' 'liaudis' + ''κρατῶ'' 'valdau') reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai [[Referendumas|referendumuose]] ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus. Nors ir nėra tikslaus, visuotinai priimtino demokratijos apibrėžimo<ref>[http://www.economist.com/markets/rankings/displaystory.cfm?story_id=8908438 Liberty and justice for some] at [[The Economist|Economist.com]]</ref>, galimybių lygybė ir laisvė nuo seniausių laikų išskiriami kaip demokratijai svarbios savybės.<ref name="AristotlePol1317b">{{cite web|url=http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0058%3Abook%3D6%3Asection%3D1317b |title=Aristotle, Politics.1317b (Book 6, Part II) |publisher=Perseus.tufts.edu |date= |accessdate=2010-08-22}}</ref> Šie principai realizuojami per visų piliečių lygybę prieš įstatymą ir vienodas politines teises (pvz., balsavimo ar kandidatavimo prasme).
 
Šiuo metu demokratija yra tapusi universaliai taikomu žodžiu, nors ne visada aišku, kokią tikrovę tas žodis atspindi. Kadangi supratimas kas yra demokratija yra labai įvairus dažnai kartu su šiuo žodžiu naudojami įvairūs būdvardžiai, „patikslinantys“ kas turima galvoje. Šiuolaikinės Vakarų demokratijos paprastai vadinamos [[Liberali demokratija|liberaliosiomis demokratijomis]].
Anoniminis naudotojas