Gediminas Purlys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 33:
Architekto [[Evaldas Purlys|Evaldo Purlio]] (g. 1941) brolis. [[1955]]–[[1967]] m. choro dirigavimo mokėsi [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje]] (dėst. [[Antanas Jozėnas]]). 1967–[[1971]] m. choro dirigavimo studijas tęsė [[LVK|LSSR konservatorijoje]] (doc. [[Nadežda Kazakauskienė|Nadeždos Kazakauskienės]] klasė). Studijuodamas [[Vilnius|Vilniuje]] dirbo Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Tauras“ ir [[Vilniaus statybininkų kultūros rūmai|Vilniaus statybininkų kultūros rūmų]] mišriojo choro chormeisteriu-koncertmeisteriu. [[1970]]–[[1972]] m. Vilniaus statybininkų kultūros rūmų moterų choro „Eglė“ ir Lietuvos aklųjų draugijos kamerinio choro chormeisteris. 1971–1972 m. [[VPI|Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto]] Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytojas. [[1975]]–[[1978]] m. choro dirigavimo žinias gilino Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos neakivaizdinėje asistentūroje-stažuotėje (prof. K. Pticos klasė).
Nuo 1972 m. rudens LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo dėstytojas, nuo 1975 m. vyr. dėstytojas, nuo [[1980]] m. e. doc. pareigas, nuo [[1985]] m. docentas, nuo [[1992]] m. profesorius ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Chorvedybos katedros vedėjas (1992–[[1997]] m.), universiteto senato ir fakulteto tarybos narys. [[1976]]–1980 m. Choro dirigavimo katedros neakivaizdinio skyriaus studijos vadovas, [[1979]]–[[1989]] m. ir 1992–[[1993]] m., nuo 1997 m. Choro dirigavimo katedros studentų mišriojo choro vadovas. Chorą parengė 1980 ir 1985 m. respublikinėms [[dainų šventė]]ms, [[1981]], [[1984]] ir [[1988]] m. Baltijos studentų dainų šventėms „[[Gaudeamus]]“ [[Ryga|Rygoje]], [[Talinas|Taline]] ir Vilniuje, [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]]. Choras nemažai koncertavo, surengė [[Juozas Tallat-Kelpša|Juozo Tallat-Kelpšos]], J. Dambrausko, [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]], [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] ir kitų kompozitorių autorinius koncertus, dainavo [[Sankt Peterburgas|Leningrade]] ir kitur.
[[1991]]–[[1994]] m. [[Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija|Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos]] mišriojo ir merginų chorų vadovas. Parengė Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“ ir [[John Rutter|J. Rutterio]] kantatą „Magnificat“, kurią pirmą kartą atliko [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] ([[Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje]]). Chorą parengė [[1992]] m. IX
Be pedagoginio darbo, G. Purlys platų muzikinės kultūros barą išvarė su mėgėjų chorais.
Nuo 1972 m. [[Kretinga|Kretingos]] rajkoopsąjungos (vėliau kultūros rūmų) mišriojo choro „Gintaras“ meno vadovas ir dirigentas. Chorą nuo 1975 m. parengė visoms respublikinėms dainų šventėms, [[1990]] m. Lietuvos tautinei dainų šventei, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėms [[Vilnius|Vilniuje]], dalyvavo [[1997]] m. II Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalyje [[Gotlandas|Gotlande]] ([[Švedija]]), daug koncertų surengė Lietuvos miestuose ir miesteliuose, koncertavo [[Rumunija|Rumunijoje]] ([[1975]] m.), [[Bulgarija|Bulgarijoje]] ([[1981]] m.), [[Lenkija|Lenkijoje]] ([[1995]] m.), [[Talinas|Taline]] ir [[Maskva|Maskvoje]], padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai. Choras laureatu tapo 1981 m. V
[[1976]] m. dirigentas Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose subūrė mišrųjį vokalinį ansamblį ir tų pačių metų respublikiniame „Sidabrinių balsų“ konkurse [[Palanga|Palangoje]] su juo pelnė laureato vardą.
Nuo 1979 m. Klaipėdos mokytojų namų mišriojo choro vadovas. Choras 1979 m. IV
Nuo 1980 m. kartu su [[Remigijus Songaila|R. Songaila]] Klaipėdos medvilnės gamybinio susivienijimo „Trinyčiai“ moterų choro vadovas. Choras [[1981]] m. V
Nuo 1988 m. kurį laiką vadovavo nedidelei dainininkų grupei „Atgaja“, kuri propagavo religinę muziką ir daug kartų giedojo Žemaitijos bažnyčiose, [[Vilniaus Arkikatedra Bazilika|Vilniaus Arkikatedroje]], dainavo sostinės Operos ir baleto teatre.
Nuvykęs į JAV, 1989–[[1991]] m. [[Klivlandas|Klyvlende]], OH, G. Purlys vadovavo lietuvių tautinio meno [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] ansambliui, su kuriuo koncertavo [[Klivlandas|Klyvlende]], [[Čikaga|Čikagoje]], [[Detroitas|Detroite]], [[Vašingtonas|Vašingtone]], [[Filadelfija|Filadelfijoje]], [[Niujorkas|Niujorke]] ir kitur. [[1990]] m. [[gegužės 5]] d. [[Klivlandas|Klyvlende]] surengė ansamblio 50-mečio jubiliejinį koncertą. Ansamblis, atvykęs į Lietuvą, koncertus surengė [[Kretinga|Kretingoje]], [[Panevėžys|Panevėžyje]], [[Kaunas|Kaune]], [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir [[Vilnius|Vilniuje]]. Gyvendamas užsienyje, G. Purlys buvo 1991 m. 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės dirigentas Čikagoje.
1986–1997 m. (su pertrauka) [[Plungė]]s kultūros namų kamerinio choro vadovas. Choras koncertavo [[Žemaitija|Žemaitijos]] miestuose, giedojo bažnyčiose ir [[Ryga|Rygos]] Šv. Petro katedroje, dalyvavo 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje [[Vilnius|Vilniuje]]. Kelis kartus su kameriniais orkestrais atliko [[Antonijus Vivaldis|Antonijaus Vivaldi]] kantatą „Gloria“ ir [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocarto]] „Karūnavimo mišias“. [[1996]] m. [[kovo 9]] d. surengė 10-mečio minėjimo koncertą, dalyvavo 1997 m. Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalyje [[Gotlandas|Gotlande]] ([[Švedija]]).
Nuo 1990 m. G. Purlys – [[Klaipėdos
Be darbo su chorais, G. Purlys dirba mokslinį metodinį ir leidybinį darbą. Harmonizavo ir aranžavo dainų rinkinį vidurinių mokyklų mišriesiems chorams „Draugystės dainos“ ([[1985]] m.), parengė A. Mikulskio kūrinių trečiąją knygą „Tau, brangi Tėvyne“ (1991 m. išleista [[Čikaga|Čikagoje]]), padėjo išleisti A. Mikulskio tautines mišias „Už kenčiančią Lietuvą“ ([[1996]] m.), V. Jančio vokalinės muzikos rinkinį „Mano džiaugsmai“ (1995 m.), suredagavo ir parengė spaudai [[Kazimieras Viktoras Banaitis|Kazimiero Banaičio]] 48 harmonizuotas lietuvių liaudies dainas (1998 m.). Aranžavo ir harmonizavo apie 100 dainų ir giesmių. 1996 m. sukūrė „Mišias Marijos Taikos Karalienės garbei“ (1998 m. III Juozo Naujalio religinės muzikos chorams konkurse laimėjo pirmąją premiją) ir keletą dainų chorams. Aranžavo populiariąją Galinos Savinienės dainą „Lietuva“.
Eilutė 60:
== Visuomeninė veikla ==
G. Purlys buvo [[Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“|Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“]] narys, chorų ir vokalinių ansamblių žiuri narys arba pirmininkas, 1988 m. Baltijos konservatorijų jungtinio studentų choro vyr. dirigentas, [[Lietuvos vakarų krašto dainų šventė|Klaipėdos miesto]], [[Kretinga|Kretingos]], [[Plungė|Plungės]], [[Telšiai|Telšių]] ir [[Mažeikiai|Mažeikių]] rajonų dainų švenčių dirigentas, 1981, 1984 ir 1988 m. Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ [[Ryga|Rygoje]], [[Talinas|Taline]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas, 1993 m. Lietuvos jaunimo mažosios dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]], 1993 m. [[Kryžių kalnas|Kryžių kalne]] netoli [[Šiauliai|Šiaulių]] jungtinio choro, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų švenčių [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas. 1982 m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, [[1983]] m. jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas. <ref>Boleslovas Zubrickas. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.</ref><ref>http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=298</ref>
== Šaltiniai ==
| |||