|
'''Vilniaus jėzuitų kolegijos ir akademijos biblioteka'''
Biblioteką (kartu su Vilniaus jėzuitų kolegija) [[1570 m.|1570]] m. [[liepos 17]] d. įsteigė jėzuitai, į Lietuvą atvykę vyskupo [[Valerijonas Protasevičius|Valerijono Protasevičiaus]] kvietimu. [[1579 m.|1579]] m. Vilniaus jėzuitų kolegiją perorganizavus į Vilniaus universitetą biblioteka tapo akademijos, dar vėliau – ir universiteto biblioteka. Pagrindu bibliotekai tapo jai perduoti [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] ir Vilniaus vyskupo sufragano Georgijaus Albinijaus knygų rinkiniai. Vėliau didelius knygų rinkinius bibliotekai perdavė ir kiti katalikų hierarchai ir pasauliečiai didikai: Vilniaus vyskupas V. Protasevičius, kardinolas [[Jurgis Radvila]], Vilniaus vyskupas [[Eustachijus Valavičius]], Vilniaus kanauninkas Kazimieras Vaišnaravičius ir kiti.
Iš [[Pasaulietis|pasauliečių]], dovanojusių Vilniaus universiteto bibliotekai asmenines knygų kolekcijas, išskirtini Lietuvos didikai [[Sapiegos]]. [[1655 m.|1655]] m. jų dovanotų knygų registre buvo išvardyta apie 3 tūkst. knygų, tarp jų – rečiausi [[Inkunabulas|inkunabulai]] ir kiti reti leidiniai. Per 200 jėzuitų vadovavimo universitetui metų bibliotekos fondai išaugo nuo 4,5 tūkst. iki 11 tūkst. tomų ([[1773 m.|1773]] m.). Kita vertus, XVII-XVIII a. biblioteką ne kartą siaubė karai, gaisrai ir grobstymai. Dėl to daug universiteto knygų atsidūrė užsienyje – [[Rusija|Rusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Švedija|Švedijoje]], kitose valstybėse.
[[1773 m.|1773]] m. panaikinus [[Jėzuitų ordinas|Jėzuitų ordiną]], Vilniaus universitetą globoti apsiėmė [[Edukacinė komisija]]. [[1781 m.|1781]] m. universitetas buvo pavadintas Lietuvos vyriausiąja mokykla, ėmė keistis mokslinių tyrimų kryptys. Tuo metu VU bibliotekos fondai buvo papildyti gamtos mokslų ir medicinos knygomis.
'''Rusijos imperijos laikotarpis'''
'''Carinėje Rusijoje'''
Tragiškai pasibaigus [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimui]], įvyko [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas]], po kurio didžioji Lietuvos dalis su sostine [[Vilnius|Vilniumi]] atiteko [[Rusijos imperija|carinei Rusijai]]. [[1803 m.|1803]] m. Lietuvos vyriausioji mokykla pavadinta Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. XIX a. antrajame dešimtmetyje Vilniaus universitetas buvo vienas pirmaujančių [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] universitetų. Mokslinio darbo pagyvėjimas palankiai veikė ir biblioteką.
Universiteto bibliotekai vadovauti [[1804 m.|1804]] m. paskirtas profesorius Gotfrydas Ernestas Grodekas. Jo pastangomis universiteto biblioteka tapo prieinama Vilniaus visuomenei. Nuo [[1815 m.|1815]] m. leista išsinešti knygas į namus – atidarytas abonementas. Knygas į namus buvo leidžiama išsinešti universiteto darbuotojams ir studentams, švietimo apygardos tarnautojams, gimnazijos mokytojams. Biblioteka buvo perkelta į dabartinę universiteto Mažąją aulą, ten įrengta 90 vietų skaitykla. G. E. Grodeko iniciatyva pradėtas sudarinėti kortelinis (abėcėlinis), vėliau sisteminis katalogas.
[[1832]] m. [[gegužės 1]] d. [[caras]] [[Nikolajus I]] uždarė Vilniaus universitetą. Prasidėjo vienas liūdniausių bibliotekos istorijos laikotarpių – didelė jos fondų dalis buvo išvežta iš Vilniaus ir išdalyta įvairioms carinės Rusijos mokslo įstaigoms.
Apie [[1834 m.|1834]] m. iš likusių universiteto knygų mėginta kurti Vilniaus viešąją biblioteką, tačiau planas nepavyko. [[1856 m.|1856]] m. pradėjo veikti Archeologijos komisijos [[Vilniaus Senienų muziejus|Senienų muziejus]] ir prie jo įsteigtas Skaitymo kabinetas. [[1865 m.|1865]] m. Senienų muziejus ir Skaitymo kabinetas buvo perorganizuoti į Vilniaus viešąją biblioteką ir muziejų. Bibliotekai buvo atiduoti po [[1831 m. sukilimas|1831]] ir [[1863 m. sukilimas|1863]] m. sukilimų uždarytų mokyklų, vienuolynų, konfiskuotų dvarų, privačių asmenų knygų rinkiniai – apie 200 tūkst. tomų vertingų knygų bei rankraščių. [[1914 m.|1914]] m. Vilniaus viešoji biblioteka turėjo per 300 tūkst. tomų ir buvo viena iš didžiausių Rusijos imperijos bibliotekų, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu ji vėl buvo niokojama, knygos vėl buvo vežamos į Rusiją.
'''Pokaris'''
[[1939]] m. Lietuvai atgavus Vilnių, senoji Vilniaus universiteto biblioteka atgijo. Deja, netrukus [[Antrasis pasaulinis karas]] jos darbą vėl nutraukė. Bibliotekos darbuotojai karo metais visomis jėgomis gelbėjo knygų fondus nuo grobstymo ir gaisrų. Po karo reikėjo skubiai tvarkyti sugriautą universitetą ir biblioteką. Per trumpą laiką įrengtos skaityklos, organizuotas informacinis bibliografinis darbas. Bibliotekai pavyko sugrąžinti apie 13 tūkst. įvairiais laikotarpiais išvežtų vertingų leidinių.
[[1962]] m. ir [[1968]] m. kilo gaisrai, kuriuose sudegė tūkstančiai knygų. Seniesiems bibliotekos fondams buvo reikalinga restauracija, todėl [[1968]] m. tuometinio bibliotekos direktoriaus [[Jurgis Tornau|Jurgio Tornau]] rūpesčiu buvo įkurtas Restauravimo skyrius ir sekančiais metais pirmą kartą bibliotekos istorijoje atidarytas Grafikos kabinetas<ref>http://naujienos.vu.lt/gaisrai-bibliotekoje-pamokos-ir-ivados/</ref>.
Nuo [[1958]] m. su pertraukomis leidžiamas Vilniaus universiteto bibliotekos metraštis.
[[1988]] m. bibliotekoje pastatytas pirmasis displėjus, sujungtas su universiteto Skaičiavimo centru. Dešimtame dešimtmetyje biblioteka buvo vienintelė Baltijos šalyse, turinti interneto ryšį ir namų svetainę, viena pirmųjų besinaudojanti elektroniniu paštu.
'''Po 1990 m.'''
'''Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę'''
Nuo [[1993 m.|1993]] m. bibliotekoje veikia elektroninis katalogas. Tai pirmasis elektroninis katalogas Baltijos šalyse, nuo [[1994 m.|1994]] m. prieinamas per internetą.
[[2000 m.|2000]] m. kartu su kitomis Lietuvos bibliotekomis pradėtos prenumeruoti duomenų bazės, pirmoji jų buvo universali viso teksto dokumentų duomenų bazė EBSCO.
Kitas reikšmingas įvykis – pirmosios lietuviškos knygos [[Martynas Mažvydas|M. Mažvydo]] [[Martyno Mažvydo katekizmas|Katekizmo]] sukakčiai skirtų paminklinių durų įrengimas [[2001]] m.
Nuo [[2001]] m. [[gruodžio 1]] d. bibliotekoje pradėjo veikti vartotojų aptarnavimo posistemė, leidžianti Vilniaus universiteto bibliotekos vartotojams užsisakyti leidinį per elektroninį katalogą iš bet kurios kompiuterizuotos darbo vietos.
[[2003]] m. VU biblioteka tapo atkurtosios Vilniaus knygrišių gildijos (įkurtos [[1664]] m.) buveine (pirmininkas Cezar Poliakevič).
[[2005]] m. pirmą kartą Lietuvos akademinių bibliotekų istorijoje VU bibliotekoje atidarytas Kompetencijos centras žmonėms su [[negalia]] „Odisėjas“.
| 