Stačiatikybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuvoje yra daugiau nei 55 cerkvės (žr. [[Lietuvos cerkvės]]). Didžiausias krikščionių ortodoksų tikėjimo centras Lietuvoje yra Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno bažnyčiakatedra, kurioje palaidoti šventųjų Vilniaus kankinių palaikai. Ypač vertinga laikoma Dievo Motinos ikona, beveik 400 metų (apie 1530–1915) gerbta [[Surdegis|Surdegio]] ortodoksų vyrų Šv. Dvasios vienuolyne, dabar esanti Pskovo (Rusija) Šv. Didžiojo kunigaikščio Aleksandro Neviškio šventykloješventovėje ir [[Kauno Apreiškimo cerkvėŠvč. Dievo Motinai katedra|Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedroje]]je.

Daugumoje Lietuvos parapijų šiuo metu, kaip ir slaviškose valstybėse, liturgijoje naudojama [[bažnytinė slavų kalba]]. Tačiau yra žinoma, kad anksčiau liturgija vykdyta lietuviškai <ref>http://www.kolos.lt/enlightenment/213-2010-03-24-11-30-55</ref>.

Nuo 2005 m. [[Vilniaus Šv. kankinės ParaskevosParaskevės ortodoksų cerkvėbažnyčia|Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės cerkvėjeortodoksų bažnyčioje]] sekmadieninais, 9 valandą ryto, liturgija vėl vyksta [[lietuvių kalba]].

StačiatikiųOrtodoksų Bažnyčios yra savarankiškos. Kiekviena iš jų yra autokefalinė, vadovaujama renkamo vadovo, [[hierarchija]] skiriasi priklausomai nuo įvairių istorinių sąlygų, kuriomis StačiatikiųOrtodoksų Bažnyčios vystėsi. Šalia autokefalinių bažnyčių, kurios juridiniais ir dvasiniais klausimais yra visiškai nepriklausomos yra ir ''autonominės bažnyčios'', kurios savarankiškai tvarko didžiąją dalį vidaus klausimų, tačiau yra priklausomos nuo ''autokefalinių bažnyčių''.

[[Vaizdas:Eglise orthodoxe1.jpg|thumb|StačiatikiųOrtodoksų cerkvėbažnyčia|alt=]]

Dauguma autokefalinių bažnyčių atmeta katalikų popiežiaus [[Grigalius XIII|Grigaliaus XIII-ojo]] inicijuotą [[Grigaliaus kalendorius|kalendoriaus]] reformą ir tebenaudoja [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]. Dėl to stačiatikiųortodoksų religinių švenčių datos pasaulietiniame kalendoriuje nėra pastovios. StačiatikiaiOrtodoksai [[Kalėdos|Kalėdas]] švenčia [[sausio 7]] d., o ne [[gruodžio 25]] d. (iki [[1900]] m. tai buvo [[sausio 6]] d., o po [[2100]] m. bus [[sausio 8]] d.). Dėl [[Velykos|Velykų]] datos skaičiavimo metodikos katalikų ir stačiatikiųortodoksų Velykų data kartais sutampa, kartais skiriasi visu mėnesiu (stačiatikiųkrikščionių ortodoksų Velykos gali būti balandį arba gegužę, tačiau niekada nebūna kovą).

Krikščionių ortodoksų Bažnyčios istorijoje nebuvo Vakarų protestantizmo bei reformacijos/kontrreformacijos judėjimų analogų. Atskilimai dažniausiai būdavo smulkūs ir vyko ne dėl teologinių klausimų, o dėl politinių-administracinių problemų (dalies dvasininkų noras savavališkai paskelbti autokefaliją, kaip, pavyzdžiui, atskilusių Ukrainos bendruomenių atveju, arba dalies tikinčiųjų įsikibimas į vietinius papročius, nesusijusių su ortodoksine dogmatika, kaip [[sentikiai|sentikių]] atveju).

* [[Vilniaus Šv. kankinės ParaskevosParaskevės ortodoksų cerkvėbažnyčia]] – cerkvė, kurioje sekmadieniais vyksta lietuviškos pamaldos.