Karuselės triumfo arka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{otheruses|Triumfo arka}} {{Coord|48|51|42,4|N|2|19|58,2|E|type:waterbody_scale:20000|display=t}} 240px|thumb|Triumfo arka '''K... |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
{{Coord|48|51|42,4|N|2|19|58,2|E|type:waterbody_scale:20000|display=t}}
[[Vaizdas:Arc de Triomphe du Carrousel 2006.jpg|240px|thumb|Triumfo arka]]
'''Karuselės triumfo arka''' ({{fr|Arc de Triomphe du Carrousel}}) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] sostinės [[Paryžius|Paryžiaus]] centre esanti [[triumfo arka]], stovinti tarp [[Tiuilri sodas|Tiuilri sodo]] ir [[Luvras|Luvro]] plytinčioje Karuselės aikštėje. [[Ampyras|Ampyro]] stiliaus architektūrinis paminklas. Nuo monumento į miesto šiaurės vakarus tęsiasi devynių kilometrų ilgio vad. „istorinė ašis“, kuri eina per [[Santarvės aikštė|Santarvės aikštę]], [[Eliziejaus Laukai|Eliziejaus Laukus]], žymiai galingesnę [[Paryžiaus Triumfo arka|Triumfo]] ir [[Didžioji Defanso arka|Didžiąją Defanso
== Istorija ==
Po 1802 m. kovo 25 d. [[Amjeno taika|Amjeno taikos]] sutarties pasirašymo imperatorius [[Napoleonas Bonapartas]] nusprendė Paryžiuje pastatyti iškilų paminklą, taip pašlovinant prancūzų [[Didžioji armija|Didžiosios armijos]] pergales. [[Senovės Roma|Senovės Romos]] [[Konstantino arka|Konstantino arkos]] pavyzdžio įkvėpti, projektuoti apsiėmė žymūs to meto architektai Šarlis Persje ir Pjeras Fransua Leonaras Fontenas.
Statybos prasidėjo [[1806]] m. [[Kavalerija|kavalerijos]] švenčių (o vėliau paradų) aikštėje, prancūziškai vadinamoje „Carrousel“ ({{lt|karuselė}} arba {{lt|žirgų varžytuvės}}). Statoma buvo taip greitai, kad jau [[1807]] m. iš karinio žygio į [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystę]] grįžusi Imperatoriaus kariuomenė galėjo triumfališkai žygiuoti po Arkos [[Skliautas|skliautais]], kuriai, tiesa, tuo metu dar trūko skulptūrinių puošmenų.
[[Vaizdas:L'Entrevue de Tilsit by Claude Ramey, 15 August 2013.jpg|left|240px|thumb|Napoleono ir Rusijos imperatoriaus [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksandro I]] susitikimas ant plausto [[Nemunas|Nemune]], jo metu buvo sudaryta [[Tilžės taika]] (dail. Klodas Reimi).]]
Už dekoro projektą buvo atsakingas dailininkas Šarlis Mainje, dekoratyvines skulptūras ir [[Reljefas (skulptūra)|reljefus]] kūrė žymūs menininkai, tame tarpe ir garsusis [[Klodas Mišelis|Klodas Mišelis (Klodionas)]]. Scenos vaizduoja:
Eilutė 21:
19 m aukščio, 23 m ilgio ir 7,3 m pločio monumente iškirsti treji vartai: vidurinieji (virš 6 m aukščio) ir du šoniniai (virš 4 m aukščio). [[Kolona|Kolonos]] ir [[Frontonas|frontono]] viršutinė dalis – iš rusvojo [[Marmuras|marmuro]]. Viršuje iškaltos prancūzų kariuomenę šlovinančios eilutės.
Karuselės arkos viršūnėje buvo risčia bėgantys keturi žirgai (po 1797 m. [[Venecija|Venecijos]] užkariavimo, Napoleono Bonaparto nurodymu, jie buvo nukelti nuo [[Šv. Morkaus bazilika|Šv. Morkaus bazilikos]] ir atvežti į Paryžių). Kurį laiką skulptūrinė grupė puošė Karuselės arką, o 1815 m., po [[Vaterlo mūšis|Vaterlo mūšio]] ir [[Burbonai|Burbonų]] valdžios atkūrimo, žirgai buvo grąžinti į Veneciją. Viršuje [[1808]] m.
== Šaltiniai ==
| |||
