Jonas Frederikas Sapiega: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 25:
Mokėsi [[jėzuitai|jėzuitų]] kolegiume, [[Brestas|Breste]], tęsė savo mokslus [[Liublinas|Liubline]] ir [[Varšuva|Varšuvoje]]. [[1697]] metais gavo Bresto seniūno pareigybę. [[1700]]–[[1702]] metais keliavo po užsienį, aplankė [[Prūsija|Prūsiją]], [[Saksonija|Saksoniją]], [[Austrija|Austriją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], [[Olandija|Olandiją]] ir [[Anglija|Angliją]].
[[Vaizdas:Warszawa - Pałac Sapiehów 01.jpg|thumb|left|Sapiegų rūmai Varšuvoje]]
[[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu Jonas Frederikas Sapiega iš pradžių buvo Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo pusėje ir prisijungė prie Sandomiro konfederacijos. [[1706]] metais perėjo į Švedijos statytinio Stanislovo Leščinskio, nuo kurio gavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio referento pareigybę (1706–1709), pusę. [[1709]] metais po Augusto Stipriojo sugrįžimo į Lenkijos sostą gavo amnestiją. [[1711]]–[[1712]] metais – Minsko kaštelionas. 1716 metais gavo Trakų kašteliono pareigybę. [[1717]] metais aktyviai pasisakė prieš rusų karių buvimą ATR teritorijoje ir prisijungė prie
Buvo renkamas pasiuntiniu į seimus, buvo Lietuvos Tribunolo deputatu. Seimuose pasisakė prieš Rusijos kišimąsi į ATR vidaus reikalus per provoslavų palaikymą ir už ATR neutraliteto išsaugojimą tarptautinėje politikoje. [[1726]] metais tapo Baltojo erelio ordino kavalierius, [[1729]] metais – Lietuvos Tribunolo maršalka.
| |||