Deimantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

9 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Arz (aptarimas | indėlis)
Eilutė 25:
Savo išorinėmis savybėmis deimantas smarkiai skiriasi nuo kitų anglies atmainų. Jis bespalvis, skaidrus ir yra vienas iš kiečiausių mineralų. Jo tankis – 3,51. Deimantai randami gamtoje vandens suneštose įvairių akmenų atlaužose drauge su kitais brangakmeniais ir tauriaisiais metalais. Didžiausias iki šiol rastas deimantas sveria 621,2 g. Deimantas ne tik labai kietas, bet taip pat ir labai trapus. Susmulkinti deimantų milteliai naudojami brangakmeniams ir patiems deimantams šlifuoti. Tam tikru būdu nušlifuoti, visiškai skaidrūs deimantai vadinami [[briliantas|briliantais]]. Didžioji randamų deimantų dalis sunaudojama pramonėms tikslams: kietoms uolienoms gręžti, stiklams rėžti, šlifuoti. Deimantų reikšmė liaudies ūkyje labai didelė, pvz.; naudojant deimantinius antgalius naftos gręžiniams gręžti, proceso greitis padidėja 20 – 30 kartų. Kaitinami ore, sudega ir virsta pelenais; kaitinami be oro virsta grafitu. Veikiamas saulės šviesos, ultravioletinių ar saulės spindulių, švyti žydrai, žalsvai ar gelsvai.
 
== RadimvietėsKur randama deimanto? ==
[[Vaizdas:Diamantenvorkommen.png|thumb|left|200px|Šalys, kuriose iškasama daugiausia deimantų.]]
Deimantai susidarė 10-1500 m pločio krateriuose, rečiau giliuose [[Žemė]]s plutos plyšiuose, pripildytuose nuotrupinių [[uoliena|uolienų]] kimberlitų (ultrabazinė uoliena). Žemyn siaurėjantys krateriai vadinami sprogimo vamzdžiais. [[Proterozojus|Proterozojaus]] metu, taip pat [[devonas|devono]], [[jura|juros]], [[paleogenas|paleogeno]] periodu susidarę kimberlitai, dūlėjimo proceso metu suyra, o juose esantys deimantai susikaupia [[aliuvis|aliuviniuose]] sąnašynuose. Dalis deimantų galėjo būti pernešti [[ledynas|ledynų]] ar vėjo į kitas vietas.
Anoniminis naudotojas