Senovėje tvoros visų pirma atliko gynybinę paskirtį, tvirtomis medinių kuorų [http://www.tinklotvora.lt tvoromis] buvo įtvirtinami [[piliakalnis|piliakalniai]]. Lietuvos kaime iki XX a. tvoros buvo medinės: iš [[žiogris|žiogrių]] (pinučių), statinių ir karčių. Žiogrių tvora būna horizontalaus arba vertikalaus pynimo. Horizontalaus pynimo žiogrių tvoromis tverti [[daržas|daržai]], [[gardas|gardai]], išganos, o vertikalaus pynimo – [[sodyba|sodybos]], [[darželis|darželiai]], [[sodas|sodai]]. Statinių arba kaltinės tvoros labiau paplito XX a. Jomis tveriami sodai, [[kiemas|kiemai]], daržai. Gulstinės karčių tvoros būna dviejų tipų – retos žardinės ir tankios. Žardinėmis tvertos [[ganykla|ganyklos]], išganos, o tankiosiomis – sodybos, kiemai (gulstinėmis), sodybos, sodai, daržai (pusgulčiomis). Žardinės tvoros buvo plačiai paplitusios visoje Lietuvoje, o pusgulsčių karčių – daugiausia [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Ten iki XIX a. buvo aptveriami ir atskiri [[laukas (žemės ūkis)|laukai]].
[[Vaizdas:Tuora.JPG|thumb|left|240px|Žemaitiška žiogrių tvora ([[Bilioniai]], Šilalės raj.)]]
