Albertas Kojalavičius-Vijūkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mokytojavo [[Kražių gimnazija|Kražių gimnazijoje]]. 1641–[[1644]] m. ir [[1645]]–[[1655]] m. Vilniaus universiteto dėstytojas, [[1650]]–[[1651]] m. vicekancleris, [[1653]]–1655 m. – rektorius. [[1662]]–[[1666]] m. Vilniaus profesų namų viršininkas, 1666–[[1677]] m. Varšuvos profesų namų dvasios tėvas ir studijų vyresnysis. Su broliais K. ir P. Kojalavičiais namus Kaune [[1642]] m. užrašė kuriamai Jėzuitų kolegijai, taip pat padovanojo sklypus prie Rotušės aikštės.<ref name="uzliedziai">{{Cite web | title = Uliedžių istorija | work = uzliedziai.eu | accessdate = 2016-04-24 | url = http://www.uzliedziai.eu/istorija,p14 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160424144845/http://www.uzliedziai.eu/istorija,p14 | archivedate = 2016-04-24 }}</ref>

[[Vaizdas:Historiae Lithuanae.jpg|thumb|Lietuvos istorijos viršelis]]Rašė [[lotynų kalba|lotynų]], kai kuriuos veikalus – [[lenkų kalba]]. Svarbiausias veikalas – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki [[LDK|Lietuvos Didžiojo kunigaikščio]] Žygimanto Augusto mirties ([[1572]] m.).<ref>[http://www.lietuvos.net/istorija/kojalavicius/index.htm Albertas Vijūkas-Kojalavičius. Lietuvos istorija (Historiae Lituanæ)]</ref> („Lietuvos istorijosistorijos“ pirmojiI dalis“ ''Historiae LituanaeLituaniae pars prior'', I dalis išspausdinta [[1650]] m. [[Dancigas|Dancige]], II dalis – [[1669]] m. [[Antverpenas|Antverpene]], [[Lietuvių kalba|lietuviųlietuviškai]] k. – [[1988]] m., išvertė [[Leonas Valkūnas (1914)|Leonas Valkūnas]], [[Juozas Jurginis|J.Juozo Jurginio]] įvadas ir paaiškinimai). Svarbiausias šaltinis – [[Motiejus Strijkovskis|M. Strijkovskio]] kronika ([[1582]] m., lenkų k.), naudojosi [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] [[Prūsijos žemės kronika|kronika]], istoriniais dokumentais iš [[Radvilos|Radvilų]] archyvo Nesvyžiuje, [[Lietuvos metraštis|Lietuvos metraščių]] išrašais. M. Strijkovskio tradicinį pametinį dėstymą pakeitė teminiu. Savo veikalu siekė pateikti bajorų jaunuomenei ir Vilniaus universiteto profesoriams bei studentams žinių apie tėvynės praeitį. M. Strijkovskis stengėsi parašyti lietuvių tautos istoriją, teikdamas prioritetą [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] pilietybei, o Albertas Kojalavičius-Vijūkas rašė valstybės, bajorų luomo politinę istoriją, ją periodizavo pagal valdovų valdymą. Jėzuitui Kojalavičiui didelę reikšmę turėjo religija, todėl smerkė pavergtų pagonių baltų sukilimus prieš [[VO|kryžiuočius]] bei [[LO|kalavijuočius]], kartu – ir prūsų užkariavimą, kolonizatorių žiaurumus. Vertingiausia yra veikalo II dalis, kurioje objektyviai ir gana detaliai aprašyti 1387–1572 įvykiai. Kitaip nei M. Strijkovskis, Albertas Kojalavičius-Vijūkas buvo [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] šalininkas, kartu aukštino Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valstybinę politiką. Lotynų kalba parašyta Lietuvos istorija plačiai paplito [[Europa|Europoje]], supažindino ją su Lietuvos praeitimi. Vokiečių istorikas A. L. Šloceris knygą perredagavo, sutrumpino ir išvertęs į [[Vokiečių kalba|vokiečių]] kalbą išleido [[1785]] m. Lietuvos istorija iki [[XIX a.]] darė poveikį [[Lietuvos istoriografija]]i.