Rusija: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{main|Rusijos istorija}}

=== Kijevo Rusia ===

{{main|Kijevo Rusia|Kijevo kunigaikštystė}}

Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo [[Kijevo Rusia]], susikūrusi apie 850 m. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų slavų ir didelę dalį baltų žemių (Galinda driekėsi nuo Smolensko iki Maskvos), tačiau XII a. suskilo į dalines kunigaikštystes. Susiformavo trys pagrindiniai centrai: [[Vladimiras]], [[Volynė]] ir [[Novgorodas]].

 

=== Rusios kunigaikštystės ===

{{main|Rusios kunigaikštystės}}

Kunigaikštysčių skaičius nuolat augo, tačiau pirminis padalinimas XI a. vid. į žemes išliko. Nepaisant susiskaldymo žemių viduje, taip vadinamosios dalinės kunigaikštystės išlaikė bendrą tapatumą ir neretai kartu stodavo prieš bendrą priešą iš kitos žemės.

 

=== Rusijos imperija ===

[[Vaizdas:BloodySunday1905.jpg|thumb|[[Kruvinasis sekmadienis|Kruvinasis sekmadienis]] (1905 m. sausio 9 d.). Caro kareiviai šaudo į beginklius demonstrantus, reikalaujančius reformų.]]

{{main|Rusijos imperija}}

Imperatorienė [[Jekaterina II]], valdžiusi 1767–1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis [[LDK|Lietuvos]] bei kitos padalintos [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] teritorijos. Buvo viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje (trečia pagal dydį po [[Mongolų imperija|Mongolų imperijos]] ir [[Britų imperija|Britų imperijos]]) ir tęsėsi nuo [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] šiaurėje ir [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pietuose iki [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] vakaruose ir [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] rytuose. Imperijos vadovas – imperatorius – iki [[1905]] m. turėjo absoliučią, niekieno neribojamą valdžią.

 

 

=== Rusijos TFSR ===

 

=== Rusijos Federacija ===

Nuo [[1991]] m. [[gruodžio 12]] d. gyvuoja nepriklausoma Rusijos Federacija.

 

== Administracinis suskirstymas ==

{{main|Rusijos federacijos subjektai}}

1993 m., priėmus Rusijos konstituciją buvo 89 federacijos subjektai, kurių skaičius vėliau sumažėjo sujungiant juos tarpusavyje. Po [[Krymo aneksija|2014 m. Krymo aneksijos]] buvo prijungti dar du subjektai – [[Sevastopolis|Sevastopolio]] federacijos reikšmės miestas ir [[Krymo respublika]].

 

== Geografija ==

{{main|Rusijos geografija}}

Rusijos Federacija nutįsusi per šiaurinę [[Eurazija|Eurazijos]] superkontinento dalį. Dėl valstybės dydžio, klimatas įvairiose valstybės dalyse be galo skiriasi. [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]] nuo šiaurės į pietus atitinkamai plyti [[tundra]], [[taiga]], mišrieji ir plačialapių miškai, [[stepės]] bei [[pusdykumė]]s. Pagal plota Rusija yra pati didžiausia šalis pasaulyje. Jis siekia 17,075 mln. kvadratinių kilometrų. Šalis užima 11 % pasaulio ploto, tai butu visa Europa ir Australija kartu sudėjus. Rusijos platybėse yra visos klimato juostos, išskyrus atogrąžines. Rusijos plotis iš šiaurės į rytus yra apie 9000 k. nuo 19 ° rytuose iki 169° vakaruose. Šalis driekiasi per du žemynus – Aziją ir Europą. 23 % šalies teritorijos yra Europos žemyne, o 77 % yra Azijos. Iš pietų į šiaurę Rusija nusitęsusi apie 4000 km: nuo 41° iki 81° šiaurėje.

 

=== Pagrindiniai regionai ===

Geografiškai Rusiją galima suskirstyti į šiuos geografinius regionus:

* [[Rytų Europos lyguma]] – į vakarus nuo [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]]

* [[Vakarų Sibiro žemuma]] – į rytus nuo Uralo kalnų

== Ekonomika ==

{{main|Rusijos ekonomika}}

Pagrindinės eksporto prekės: [[nafta]], [[gamtinės dujos]], geležies ir kitų metalų rūda, mediena, [[akmens anglis]], plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys: [[Vokietija]], [[Baltarusija]], [[Kinija]], [[Ukraina]], [[Italija]], [[JAV]], [[Prancūzija]]. 2004 m. eksporto apimtis (183,2 mlrd. USD) buvo dukart didesnė už importo apimtį (94,8 mlrd. USD). Nafta, dujos, metalų rūdos ir [[mediena]] sudaro 80 proc. eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo (''The World Factbook 2005'').

 

Nors Rusija tarp valstybių užima aštuntąją vietą pasaulyje pagal gyventojų skaičių, dėl milžiniško šalies ploto [[gyventojų tankumas]] yra labai mažas – tik 8 žm/km². <ref name="CIA"/> Europinėje šalies dalyje tankumas daug didesnis nei azijinėje. Mažiausias tankis yra šiaurės rytų Rusijoje.<ref>[http://www.sci.aha.ru/ATL/ra13a.htm Rusijos žemėlapis pagal gyventojų tankumą]</ref> Be maždaug 116 milijonų Rusijoje gyvenančių etninių rusų, dar apie 20 milijonų gyvena kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse, daugiausiai [[Ukraina|Ukrainoje]] ir [[Kazachstanas|Kazachstane]]. <ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/4420922.stm Russians left behind in Central Asia], BBC News, November 23, 2005.</ref>

 

2008 m. į Rusiją imigravo 281 615 žmonės ir iš jos emigravo 39 508 žmonės. 95 % imigrantų buvo iš [[Nepriklausomų valstybių sandrauga|NVS]] valstybių ir daugelis buvo etniniai rusai arba mokėjo [[rusų kalba|rusų kalbą]].<ref name=demo>{{cite web|accessdate=2008-03-05|title=Demography|publisher=Federal State Statistics Service|url=http://www.gks.ru/bgd/free/b08_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|archiveurl=http://web.archive.org/web/20080225172120/http://www.gks.ru/bgd/free/b08_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|archivedate=2008-02-25}}</ref><ref name="gks">{{cite web|title=Demographics|publisher=Federal State Statistics Service|url=http://www.gks.ru/bgd/free/b09_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|accessdate=2009-02-21|archiveurl=http://web.archive.org/web/20090222105741/http://www.gks.ru/bgd/free/b09_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|archivedate=2009-02-22}}</ref> Taip pat apskaičiuota, kad šalyje yra apie 10 milijonų nelegalių imigrantų iš kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių.<ref>{{cite web|title=Russia cracking down on illegal migrants|publisher=International Herald Tribune|date=15 January 2007|url=http://www.iht.com/articles/2007/01/15/news/migrate.php|accessdate =|archiveurl=http://web.archive.org/web/20080915210918/http://www.iht.com/articles/2007/01/15/news/migrate.php|archivedate=15 September 2008}}</ref> Nepaisant imigracijos, pasak 2009 m. duomenų, gyventojų skaičius Rusijoje mažėja.<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/rs.html CŽV faktų knyga: Rusija]</ref> Taip yra daugiausiai dėl didelio mirtingumo. 2009 m. apskaičiavimais, 1000 gyventojų Rusijoje per metus tenka net 16 mirčių.<ref name="CIA"/> Palyginimui, Europos sąjungoje 1000 gyventojų per metus tenka 10,3 mirčių. Pagal šį rodiklį Rusija užima 16 vietą pasaulyje. Didžiausia populiacija Rusijoje buvo 1991 m., kai ten gyveno 148,7 mln. žmonių, bet vėliau gyventojų skaičius pradėjo mažėti.<ref>{{cite web|url=http://countrystudies.us/russia/29.htm|publisher=Library of Congress|title=Demographics|accessdate=2008-01-16}}</ref> 2009 m. apskaičiavimais, Rusijoje gyvena 140 mln. žmonių.<ref name="CIA"/>

[[Sąrašas:Valstybės pagal savižudybių skaičių|Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą]] Rusija yra aštuntoje vietoje (2011 m.)<ref>[www.gks.ru/free_doc/2010/demo/tab043-5a.xls Rosstat. 2011-02-02]</ref>.

! align=center style="background:#f5f5f5;" | Populiacija

! rowspan=11 |

<br />[[Vaizdas:Сибирский банк Сбербанка России.jpg|border|135px|Novosibirskas]]<br />[[Novosibirskas]]<br />

|-

 

=== Sportas ===

 

[[2008]] m. šalyje buvo 2687 stadionai, kurie turėjo daugiau nei 1500 vietų, 3762 baseinai ir 123 200 sporto aikštynų. 22,6 mln. žmonių priklauso įvairiems susivienijimams, iš jų 8,1 mln. moterys<ref>[http://www.gks.ru/doc_2009/year09_pril.xls Социально-экономические показатели Российской Федерации в 1992–2008 гг.] ([[Microsoft Excel|MS Excel]]; 654&nbsp;kB)</ref>. Populiariausia komandinė sporto šaka Rusijoje yra [[futbolas]]. Antras populiariausias komandinis sportas yra [[ledo ritulys]], trečioje vietoje – [[krepšinis]]. Taip pat populiarios sporto šakos yra [[šachmatai]] ir [[tenisas]].

* [http://kremlin.ru/ Rusijos Federacijos prezidentas] rusų k.

* [http://www.duma.ru/ Rusijos dūma] rusų k/

Kita informacija apie Rusiją:

* [http://ru.mfa.lt/ Lietuvos Respublikos pasiuntinybė Rusijos Federacijoje]