Romnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

|Foto tekstas =Romnų cerkvė

|Vėliava =FLA Romny, Sumska, Ukraine.svg

'''Romnai''' ({{uk|Ромни}})  – srities pavaldumo miestas [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Sumų sritis|Sumų srityje]]. [[Sula (Ukrainos upė)|Sulos]] ir [[Romena|Romenos]] upių santakoje; rajono centras. Plotas 65  km². 53 000 gyventojų, gyventojų tankumas  – 4 830 žm./km².

Pirmieji žmonių pėdsakai aptinkami iš vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]], čia jau gyventa prieš 15-30 tūkst. metų. IX–X a. apylinkėse įkurta severianų gyvenvietė, o apie [[1100]]  m. pastatyta pilis, kuri daugelį amžių gynė [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] sienas.

Miestą '''Romen''' pirmą kartą pamini [[1096]]  m. [[Lavrentijaus metraštis]], aprašydamas [[Vladimiras Monomachas|Vladimiro Monomacho]] kovas su [[polovcai]]s. Miesto vardas kildinamas nuo gėlės [[ramunė]]s, kurios gausiai žydėjo derlingose žemėse.

[[1185]]  m. polovcų chanas Končakas, nugalėjęs kunigaikštį [[Igoris|Igorį]], užėmė visas Posolės gynybinės linijos pilis, tarp jų ir Romeną. [[1239]]  m. [[mongolai|mongolų]] [[totoriai|totorių]] chanas [[Batijus]] sugriovė miestą. [[1648]]–[[1654]]  m. išsivadavimo kare Romeno gyventojai vieni pirmųjų perėjo į [[Bogdanas Chmelnickis|Bogdano Chmelnickio]] pusę. [[1707]]  m. Romene savo būstinę įkūrė [[etmonas]] [[Ivanas Mazepa]] ir [[Švedija|Švedijos]] karalius [[Karolis XII]], kurių tikslas buvo Ukrainos nepriklausomybė nuo [[Rusija|Rusijos]].

Nuo [[1714]]  m. miestas tapo [[Lubenė]]s, o vėliau [[Mirgorodas|Mirgorodo]] pulko administraciniu  – politiniu centru. Gera [[geografija|geografinė]] padėtis paskatino miesto [[ekonomika|ekonominę]] plėtrą. Rusijos [[caras|carienė]] [[Jekaterina II]] čia įkūrė svarbiausią šalies [[tabakas|tabako]] fabriką. Nuo XIX a. vidurio miestą garsino tik [[Novgorodas|Novgorodo]] mugėms nusileidžiančios Iljos mugės, į kurias susirinkdavo iki 120 pirklių, o prekybos [[apyvarta]] siekė 10 mln. rublių.

[[1874]]  m. nutiesiamas [[Liepojos-Romnų geležinkelis]], sujungęs Kairiakrantę Ukrainą su [[Baltijos jūra]] ir paskatinęs [[pramonė]]s vystymąsi  – Romnuose įsteigiama viena pirmųjų Ukrainoje mechaninių gamyklų. XX a. pradžioje mieste buvo trys [[drama|dramos]] teatrai, Leontovičiaus kapela, 12 [[pravoslavai|pravoslavų]] cerkvių, [[katalikai|katalikų]] bažnyčia, 4 [[sinagoga|sinagogos]], viešoji biblioteka.

Atskirais periodais Romnai, kaip pavieto centras priklausė [[Černigovas|Černigovo]] [[vaivadija]]i, Mažosios Rusijos, vėliau [[Poltava|Poltavos]] gubernijoms, [[1923]]–[[1931]]  m. Romnų apskrities, [[1931]]–[[1939]]  m. Černigovo srities rajono, nuo 1939  m. [[Sumai|Sumų]] srities rajono centras. Tais pačiais metais gavo dabartinį pavadinimą. [[1962]]  m. miesto administracijai priskirti Zasuljės, Lozovo ir Procovkos kaimai.

[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais dvejus metus mieste siautėjo [[hitlerininkai]]. Už miesto išvadavimą 163-ioji šaulių divizija buvo pavadinta Rovno vardu, vėliau, po [[Kijevas|Kijevo]] išvadavimo pavadinta Romnų  – Kijevo divizija.

Iš senų laikų išlikę [[architektūra|architektūros]] ansambliai  – Šv. Dvasios soboras, Miesto tarybos pastatas, realinė ir dvasinė mokyklos, pavieto vaistinė. Priemiestyje gausiai lankomi sudų  – parkų meno šedevrai „Dainų miškas“ ir „Ognivščina“.