Užnemunė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 5:
Iki XIII a. čia gyveno [[jotvingiai|jotvingiai, sūduviai]], o pačiame šiauriniame pakraštyje palei [[Nemunas|Nemuną]] – [[Žemaičiai (baltų gentis)|žemaičiai]]. Kraštas iki XVIII a. pabaigos vadintas [[Sūduva]]. XIV a. dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų labai sumažėjo gyventojų ir [[Sūduva]] iš dalies tapo [[dykra]]. Po [[1422]] m. [[Melno taika|Melno taikos]] oficialiai buvo nustatyta siena tarp [[LDK]] ir kryžiuočių, iš esmės sutampanti su vakarine Užnemunės riba. XV a. pradžioje – XVIII a. pradžioje čia vyko vidaus [[kolonizacija]], apgyvendinta daugiau žmonių.
Sūduva priklausė [[Žemaitijos seniūnija]]i ir [[Trakų vaivadija|Trakų vaivadijos]] [[Kauno apskritis|Kauno]] bei [[Trakų apskritis|Trakų]]
[[1795]]–[[1807]] m. po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] Sūduva (taip pat Lenkijos dalis su Varšuva) atiteko [[Prūsijos karalystė|Prūsijai]], ją imta vadinti Užnemune, [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujųjų Rytprūsių]] dalis. 1807–[[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], 1815–[[1915]] m. [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] ([[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtyje). [[1816]]–[[1837]] m. buvo [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadijoje]], 1837–[[1867]] m. – [[Augustavo gubernija|Augustavo gubernijoje]], o 1867–1915 m. įėjo į [[Suvalkų gubernija|Suvalkų guberniją]], dėl to XX a. 1-ojoje pusėje pradėta vadinti Suvalkija.
| |||