|
[[Vaizdas:Baltics 1882.JPG|thumb|250px|Užnemunė ir aplinkinės sritys, 1882 m.]]
'''Užnemunė''' – [[Lietuva|Lietuvos]]geografinė dalissritis kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante, iš esmės sutapusi su [[Suvalkų gubernija]]. Plotas apie 8200 km², šiaurės vakaruose gyveno [[suvalkiečiai|sūduviai]], pietryčiuose – [[vakarų dzūkai]].
== Istorija ==
Iki XIII a. čia gyveno [[jotvingiai|dainuviaijotvingiai, sūduviai]], o pačiame šiauriniame pakraštyje palei [[Nemunas|Nemuną]] – [[Žemaičiai (baltų gentis)|žemaičiai]]. Kraštas iki XXXVIII a. vidurio dažnaipabaigos vadintas [[Sūduva]]. XIV a. dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų labai sumažėjo gyventojų ir Užnemunė[[Sūduva]] iš dalies tapo [[dykra]]. Po [[1422]] m. [[Melno taika|Melno taikos]] oficialiai buvo nustatyta siena tarp [[LDK]] ir kryžiuočių, iš esmės sutampanti su vakarine Užnemunės riba. XV a. pradžioje – XVIII a. pradžioje čia vyko vidaus [[kolonizacija]], apgyvendinta daugiau žmonių.
UžnemunėSūduva priklausė [[Žemaitijos seniūnija]]i ir [[Trakų vaivadija|Trakų vaivadijos]] [[Kauno apskritis|Kauno]] bei [[Trakų apskritis|Trakų]] apskritims. XVII–XVIII a. dalis UžnemunėsSūduvos palei [[Prūsija|Prūsijos]] sieną maždaug tarp [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Virbalis|Virbalio]] buvo vadinama Užigirio kraštu (dekanatu); čia smarkiai buvo kertamos girios, kūrėsi gyvenvietės, o UžnemunėsSūduvos vidurys tebebuvo rečiau apgyvendintas.
[[1795]]–[[1807]] m. po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] UžnemunėSūduva buvo(taip pat Lenkijos dalis su Varšuva) vienaatiteko [[Prūsijos karalystė|Prūsijai]]s, provincijųją imta vadinti Užnemune, ([[Naujoji Rytų Prūsija|Naujųjų Rytprūsių]]) dalis. 1807–[[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], 1815–[[1915]] m. [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] ([[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtyje). [[1816]]–[[1837]] m. buvo [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadijoje]], 1837–[[1867]] m. – [[Augustavo gubernija|Augustavo gubernijoje]], o 1867–1915 m. įėjo į [[Suvalkų gubernija|Suvalkų guberniją]], dėl to XX a. 1-ojoje pusėje pradėta vadinti Suvalkija.
[[1808]]–[[1840]] m. Užnemunėje galiojo [[Napoleono kodeksas]]. [[1808]] m. valstiečiai atleisti nuo [[baudžiava|baudžiavos]] (nesuteikiant žemės nuosavybės), įvestas [[Grigaliaus kalendorius]]. [[1864]] m. bežemiai valstiečiai gavo po 6 [[margas|margus]] (3,54 ha) žemės, įvesta valstiečių [[vietos savivalda]], sparčiau nei likusioje [[Lietuva|Lietuvoje]] plėtojosi prekyba ir verslas, kilo kultūra ir žemės ūkis, daugiau vaikų baigdavo mokslus (ir aukštuosius), ėmė formuotis iš valstiečių kilusi lietuvių inteligentija ([[Jonas Basanavičius]], [[Vincas Kudirka]] ir kt.). Visos šios sąlygos sudarė prielaidas XIX a. pabaigoje Užnemunei tapti lietuvių tautinio judėjimo centru.
|
