Vikipedija

Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:4sjezd.jpg|thumb|Sėdi (iš kairės) Janas Dobruskis, Antoninas Keningas, Antoninas Kvičala, Jozefas Pacltas, Janas Pilnačekas, Janas Karelas, stovi Janas Kotrčas, Josefas Pospišilas, Vāclavas Tuzaras, Karelas Fiala, Karelas Musilas, Karelas Pospišilas]]
[[Vaizdas:Drachm of Yazid I, 676-677.jpg|thumb|Jazido I vardo drachma]]
'''Čekiškoji mokykla''' – tai viena iš [[Šachmatų kompozicija|šachmatų kompozicijos]] krypčių, kurios principų laikėsi grupė [[Čekai|čekų]] [[Šachmatų kompozicija#ŠachmatŲ kompozitoriai|šachmatų kompozitorių]], kūrusių nuo [[XIX amžiaus 7-as dešimtmetis|XIX a. septintojo dešimtmečio]].
'''Jazidas I''' ({{ar|أبو خالد يزيد بن معاوية|Abū Ḫālid Yazīd ibn Muʿāwiya}}, ~[[645]] – [[683]] m.) – VII a. arabų kalifas, valdęs 680–683 m. Labiausiai žinomas dėl musulmonų pranašo [[Mahometas|Mahometo]] anūko [[Huseinas ibn Ali|Huseino ibn Ali]] nužudymo, Medinos užėmimo ir [[Kaaba|Kaabos]] apgriovimo Mekoje.
 
Pagrindiniu savo kūrybos tikslu jie laikė harmoningo, vientiso, gražaus kūrinio, kuriame [[Taisyklingasis matas|taisyklingi matai]] yra vienas iš daugelio elementų, sudarymą. Anot jų, kūrinį daro menišku: taisyklingos mato pozicijos, aktyvus visų lentoje esančių figūrų dalyvavimas žaidime, pirminės pozicijos lengvumas ir kitų uždavinių komponentų harmoningumas.
Abu Khalidas Jazidas ibn Muavija bin Abu Sufjanas buvo kalifo [[Muavija I|Muavijos I]] sūnus. Priklausė [[Omejadai|Omejadų]] dinastijai. Jis gimė apie 645 m. Sirijoje, kai tėvas buvo provincijos valdytojas. Tėvo buvo paskirtas armijos vadu Sirijos karuose, vieną ar du kartus paskirtas [[Hadžas|hadžo]] grupės vadovu. Jo motina buvo vardu Maisun bint Bahdal. Savo valdymo metu [[Muavija I]] pradėjo rūpintis Jazido pripažinimu kalifu paskatintas Mahometo bendražygio Mughiros ibn Šobos, kuris buvo patapęs įtakingu kalifato veikėju po Pirmojo kalifato pilietinio karo. Pagal musulmoniškus kanonus, Jazidas sunkiai galėjo būti pripažintas kalifu, jis nuolat linksminosi, keliaudavo, medžiodavo, rašė eilėraščius, muzikavo. Be to, pagal kalifato valdymo taisykles, kalifas turėjo būti renkamas, o Muavija siekė įvesti dinastinį pavaldumą. Jis organizavo provincijų delegacijų vizitus į sostinę [[Damaskas|Damaską]] Sirijoje, vaizdavo Jazidą kaip puikų būsimą kalifą, reikalavo, kad sūnus pakeistų gyvenimo būdą. Dar savo valdymo metu Muavija išgavinėjo ištikimybės priesaikas Jazidui, kaip būsimam kalifui.
 
Čekiškos mokyklos pagrindinis žanras – trijų ėjimų mato uždaviniai, kuriuose turi būti ne mažiau trijų variantų su taisyklingais matais. Esant mažiau variantų susidaro uždavinio neišbaigtumo įspūdis, o kai variantų daugiau, reikia papildomų figūrų. Variantai gali būti skirtingi, ar panašūs ([[Taisyklingasis matas|paprasti taisyklingieji]] arba chameleoniniai matai). Visi variantai ir [[Matas (šachmatai)|mato]] padėtys pagal savo reikšmę turi būti lygiaverčiai ir sudaryti visumą. Daugiausia paplitę motyvai: subtilūs tykūs ėjimai ir figūrų aukos.
680 m. mirus Muavijai I kalifate nebuvo didelio pasipriešinimo valdžios perėmimui provincijose išskyrus [[Meka|Mekos]] ir [[Medina|Medinos]] miestus, kur siekta saugoti Mahometo nustatytus kalifato principus, buvo gyvų Mahometo bendražygių ir kai kurie iš islamo autoritetų tikriausiai jautėsi ne mažiau verti kalifo vardo. Svarbiausi iš jų buvo [[Abdula ibn al Zubairas]] ir Mahometo anūkas [[Huseinas ibn Ali]]. Perėmęs sostą Jazidas išsiuntė reikalavimus Mekos ir Medinos valdytojams, kad miestuose gyvenantys įtakingi religiniai veikėjai jam prisiektų. Medinoje gyvenę [[Abdula ibn al Zubairas]] ir imamas [[Huseinas ibn Ali]] nesutiko prisiekti. Jie pasitraukė į Meką, kur dalis diduomenės prisiekė Al Zubairui. Jo suimti pasiųstas armijos dalinys prie Mekos buvo sumuštas. Tuo metu [[Kufa|Kufos]] gyventojai, kurių daug neprisiekė Jazidui, sužinojo apie Al Zubairo ir Huseino pasipriešinimą ir, kad Mekoje prisiekta Al Zubairui. Jie išsiuntė laišką Huseinui, kviesdami atvykti ir siūlydami pripažinti jį kalifu. Huseinas galėjo tikėtis paramos Kufoje, kurį anksčiau valdė jo tėvas [[Ali]] ir kuris buvo sukilimo centras Pirmojo pilietinio karo metu.
 
Čekiškoji mokykla susiformavo [[XIX amžiaus 7-as dešimtmetis|XIX a. septintąjį dešimtmetį]]. Jos pradininku laikomas [[Čekai|čekų]] [[Dailininkas|dailininkas]] ir [[Šachmatų kompozicija#Šachmatų kompozitoriai|šachmatų kompozitorius]] Antoninas Keningas ([[1836]]-[[1911]]). [[1863]] m. jis įkūrė [[žurnalas|žurnale]] „Rodinna kronika“ [[Šachmatai|šachmatų]] skyrelį. [[1868]] m. pradėjo redaguoti šachmatų skyrelį žurnale ''Svetozor'', o [[1869]] m. jame pasirodė jo straipsnis „Trumpas traktatas apie šachmatų uždavinius“, kuriame buvo išdėstytas tuo metu naujas požiūris į [[Šachmatų uždavinys|uždavinius]]. Jis rašė:
Huseinas ibn Ali pasiuntė į Kufą pasiuntinį Muslimą ibn Akilą, kuriam atvykus žmonės masiškai pradėjo prisiekti Huseinui. Paskatintas sėkmės Huseinas nusiuntė kitą pasiuntinį sukelti [[Basra|Basros]] gyventojų. Apie kufiečių neištikimybę sužinojęs Jazidas įpareigojo Basros valdytoją Ubaidulą ibn Zijadą keliauti į Kufą, suimti ir, jei reikia, nužudyti Muslimą bei priversti kufiečius atšaukti priesaikas Huseinui. Ubaidula perėmė Huseino pasiuntinį Basroje ir po to su savo pajėgomis įžengė į Kufą. Muslimo ibn Akilo maištas nepavyko, nes mažai Huseinui prisiekusių kufiečių išties stojo kovoti. Jis buvo suimtas ir nužudytas tą pačią dieną, kai [[Huseinas ibn Ali]] iškeliavo iš Mekos tikėdamas savo šalininkais Kufoje ir Basroje, kurių tuo metu nebeliko. Į kelionę su savo šalininkais Huseinas pasiėmė moteris ir vaikus. Artėjant prie Kufos juos pasiekė žinia apie Muslimo ibn Akilos mirtį. Daugelis šalininkų pasitraukė ir karavane liko nuo apie 70 iki 250 žmonių. Nepaisant žinių Huseinas vistiek nenutraukė žygio ir karavanas buvo sustabdytas jo jau laukiančio armijos dalinio. Ubaidula iš Kufos pareikalavo Huseino pasiduoti ir prisiekti Jazidui Kufoje. Huseinui uždelsus Ubaidula liepė atgabenti jį arba jo galvą. Po to sekė istorijoje vadinamas [[Kerbelos mūšis]], kuriame Huseinas su palydovais buvo nužudytas. Huseino galva su kitų buvo išstatyta [[Kufa|Kufoje]] ir po to nusiųsta kartu su šeimos nariais Jazidui į [[Damaskas|Damaską]]. Pasak vienų šaltinių, Jazidas parodė liūdesį dėl Huseino mirties, kiti šaltiniai, daugiausiai [[šiitai|šiitiški]], aprašo Jazidą besidžiaugus ir gėrus vyną virš Huseino galvos. Į belaisvę paimtiems Huseino šeimos nariams Jazidas leido grįžti į Mediną.
<blockquote>
tai ne rebusas, ne [[Mįslė|mįslė]], tai ne smalsaus [[Protas|proto]] treniravimo priemonė, o [[Menas|meno]] kūrinys, kuris turėtų atitikti tam tikrus meninius principus.
</blockquote>
Pagrindinis reikalavimas – sprendinio grožis (naujas [[XIX amžius|XIX a.]]): tai sprendinio metu vykstantis gyvas žaidimas ir ypač netikėtai atsirandantys [[Taisyklingasis matas|taisyklingi matai]] ([[Patas (šachmatai)|patai]]). Ant lentos neturi būti perteklinių figūrų, visos figūros (ypač baltųjų) turi būti aktyvios; uždavinio kokybė vertinama ne už autoriaus sumanymo sudėtingumą ir tikslių ėjimų tvarką, bet pagal emocinį poveikį sprendėjui. Pirmieji pritarė A. Keningo pasiūlymams čekų šachmatų kompozitoriai: A. Makovskis, A. Kvičala, J Drtina. Šis naujas požiūris ilgiems metams lėmė čekų [[Šachmatų kompozicija|šachmatų kompozicijos]] plėtrą.
 
Šiek tiek vėliau savo kompozicijas pradėjo spausdinti J. Dobruskis, J. Chocholušas ir ryškiausias to laikmečio atstovas J. Pospišilas. Pastarasis pirmą kartą [[1887]] m. [[čekai|čekų]] autorių [[Šachmatų uždavinys|šachmatų uždavinių]] rinkinio įvade išdėstė čekiškosios mokyklos programą. Šį [[Šachmatų kompozicija|kompozicijų]] sudarymo stilių sukonkretino J. Dobruskis ([[1853]]-[[1907]]),tapęs čekų [[Šachmatų uždavinys|uždavinių]] reformatoriumi. Puiki uždavinių sudarymo technika padarė jo kūrinius čekiškosios mokyklos pavyzdžiais.
'''[[Jazidas I|Daugiau…]]'''▼
 
Savo kūriniuose J. Dobruskis daugiausia dėmesio skyrė pirmam ėjimui, tykiam žaidimui, juodųjų figūrų tarpusavio sąveikai. Jis išmokė čekų [[Šachmatų kompozicija#Šachmatų kompozitoriai|šachmatų kompozitorius]] vertinti idėjinį žaidimą. Kartu su juo kūrybinį kelią pradėjo daug čekų [[Šachmatų kompozicija#Šachmatų kompozitoriai|kompozitorių]]. Žymiausias J. Dobruskio bendražygis buvo J. Chochloušas ([[1856]]-[[1930]]). Jis tapo vienu populiariausiu to meto kompozitorių, aktyviai kūrė beveik 60 metų bei sudarė apie 3000 [[Šachmatų uždavinys|uždavinių]]. Savo kūryba jis populiarino čekiškosios mokyklos [[Idėja|idėjas]], skirdamas dėmesio uždaviniams, turintiems idėjinių variantų, besibaigiančių [[Taisyklingasis matas|taisyklingaisiais matais]].
 
[[1880]] m. tarp čekų kompozitorių pasirodo J. Pospišilas ([[1861]]-[[1916]]), kuris laimėjimais tarptautiniuose konkursuose lenkė kitus čekų kompozitorius. Jis buvo netik žymus [[Šachmatų uždavinys|uždavinių]] kūrėjas, bet ir čekiškosios mokyklos teoretikas.
 
[[1887]] m. buvo išleistas pirmas J. Pospišilo sudarytas čekų autorių uždavinių rinkinys (320 kompozicijų) „Česke ulohy šachove“. Jo įvade sudarytojas pateikė išsamią čekiškosios mokyklos principų charakteristiką. Ten jis išdėstė čekiškosios mokyklos ypatumus, pirmasis tiksliai suformulavo jos principus, o šachmatų uždavinį siūlė nagrinėti trimis aspektais: kaip kūrybos produktą, kaip meno kūrinį ir kaip spendimo objektą. Nagrinėdamas šachmatų uždavinį kaip kūrinį, pradeda nuo turinio. Apibūdindamas elementarius taktinius momentus, būtinus kiekvienam uždaviniui, kalba apie pagrindinį žaidimą ir variantus, [[Šachmatų kompozicija|kompozicijos]] taisyklingumą bei originalumą. Kalbėdamas apie dvilypumus, neatmeta jų galimumo papildomuose sprendinio variantuose. Vertindamas uždavinį kaip [[Menas|meno]] kūrinį, toliau plėtoja A. Keningo principus, analizuoja [[Grynasis matas|mato grynumą]], [[Taupusis matas|taupumą]], konkretina pirminei pozicijai reikalavimus. Nagrinėdamas [[Šachmatų uždavinys|uždavinį]] kaip kaip sprendimo objektą, laikė būtinais elementus, kurie sunkintų sprendinį. Jo nuomone, gili mintis, puiki grėsmė, netikėta gynyba turėtų būti nepastebima. To laikotarpio čekiškosios mokyklos uždaviniuose daugiausia paplitę motyvai: subtilūs tykūs ėjimai ir figūrų aukos. Rinkinys parodė išaugusį čekų šachmatų kompozitorių, visų pirma J. Pospišilo, J. Dobruskio, J Chocholušo ir L. Vetešniko meistriškumą.
 
▲'''[[JazidasČekiškoji Imokykla|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikiprojektas:Savaitės_straipsnis/Straipsnis"