Viesulai Lietuvoje kyla kovą–rugsėjį (dažniausiai rugpjūtį), po pietų (15–21 val.), kai yra palankios sąlygos formuotis labai aukštiems kamuoliniams perkūnijos debesims, kartais išaugantiems iki 12–15 km aukščio, t. y. net virš troposferos.
Labai galinga konvekcija, sudaranti sąlygas kilti viesului, Lietuvoje gali atsirasti, kai aukštuminį šiltą barinį gūbrį (3–5 km aukštyje) nustumia šaltas slėnisslėgis. Tipiškos viesului sinoptinės situacijos yra banguojantis frontas, [[šaltas frontas]] arba [[okliuzinis frontas|okliuzijos taškas]]. Tuomet pažemio oro srautų [[konvergencija]], dar labiau sustiprina frontinis oro kilimas, todėl šiltas oras energingai veržiasi į viršų net iki 90 m/s greičiu. Dienomis, kai kildavo viesulai, Lietuvoje būdavo šilta, oras drėgnas. Rasos taško temperatūra būdavo didesnė kaip 10–12 °C, o oras prie žemės paviršiaus įšildavo iki 23–28 °C. Tuo metu vidurinė troposfera atvėsdavo dėl šalto oro prietakos ir susidarydavo didžiuliai vertikalūs [[temperatūros gradientas|temperatūros gradientai]], kaip tik reikalingi [[konvekciniai debesys|konvekciniams debesims]] formuotis.
