IV amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų

314 pridėta baitų ,  prieš 1 metus
 
* Susiformavo Rytų Lietuvos pilkapių srities kultūra. Tarp Šventosios ir Nemuno upių, daug toliau į rytus nuo dabartinių Lietuvos ribų, susidarė lietuvių gentis.
* Apie '''[[350]]-[[376 m.]]''' - pagal gotų epą („Getikoje“), atpasakotą Jordano (551 m.) ir Sakso Gramatiko (1218 m.) ostrogotų karalius [[Hermanarikas]] (Ermanaric) surengė karo žygį prieš aisčius, sukūrė plačią imperiją tarp Juodosios ir Baltijos jūrų, pajungdamas slavų bei aisčių gentis. "{120} Savo protų ir pažiba jis paklusdino ir Eisčių tautą, kuri gyvena pačiame Germanų Okeano (Baltijos) pakraštyje". [Jordanes, Getica].
* Apie [[IV a.]] [[Pajautos slėnis|Pajautos slėnio]] ([[Kernavė]]) mediniai įtvirtinimai vėl buvo atstatyti. Kernavės [[medgrinda]] datuojama IV–VII amžiumi.
* Vilniaus Žemutinės pilies ir rūmų vietoje egzistavo įtvirtinta medinė gyvenvietė.
* Prekyba gintaru, mainai su Romos imperija palaipsniui aprimsta. Atsiranda turtingumu išsiskiriantys sūduvių ,,kunigaikščių” kapai.
* Amžiaus pab. Romoje sudarytas žemėlapis „Pointingerio kelių maršrutai“, jame nurodoma į Baltijos jūrą įtekanti upė Sellianus, kurią daugelis tyrinėtojų linkę laikyti Dauguva, o vardą sieti su sėlių gentimi.
* Po [[391 m.]] mirė graikų kilmės romėnų istorikas [[Amianas Marcelinas]] (lot. Ammianus Marcellinus; g. ~325 -330 m. Antiochijoje). Romoje parašė istorijos knygą „Rerum gestarum libri“, aprašančia 352–378 m. įvykius. Mini gentis prie Nemuno (lot. Chronius) ir Vyslą (lot. Vitula) upės ir [[neurai|neurus]].
 
== Šimtmečio žmonės ==
3 558

pakeitimai