The Velvet Underground: Skirtumas tarp puslapio versijų

11 dainų apėmė platų diapazoną, varijuojantį nuo triukškmingos, beveik nepaklausomos "The Black Angel's Death Song" iki nepaprastai lyriškos ir gražios "Sunday Morning". Ypatinga skambesį šiam albumui suteikė John Cale elektrinis [[altas]] ir ledinis, gilus, gasdinantis Nico balsas.

===''White Light/White Heat'' (1968)===

 

Lou Reed'as atleido vadybiniką Warhol'ą, Nico buvo atsikratyta dėl jos nepatikimumo. 1967 rugsėjo mėnsį VU įrašė albumą White Light/White Heat, kuris buvo išleistas 1968-ųjų sausį. Albumo skambesys buvo aštrus, garsus, triukšmingas. Cale'as teigė, jog jai debiutinis grupės albumas turėjo trapumo ir grožio, tai šis yra sąmoningas antigrožis. Kritikai šį albumą apibūdino kaip nepakeliamai intensyvų. Nepaisant triukšmo dominavimo dainuose "Sister Ray", "White light/White heat" (vėliau perdainuota David'o Bowie'o) ir "I heard Her Call My Name" albume atsirado vietos komiškai "The Gift" - trumpai istorijai, papasakotai Cale'o velsišku akcentu. Meditacinė daina "Here She Comes Now" vėliau buvo perdainuota grupės [[Nirvana (amerikiečių grupė)|Nirvana]].