XIII amžiaus 7-as dešimtmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Radiunas (aptarimas | indėlis)
{{Šaltiniai}}
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
 
'''XIII amžiaus septintasis dešimtmetis''' prasidėjo [[1261]] metais ir baigėsi [[1270]] metais.
__NOTOC__
eilutė 73 ⟶ 75:
=== 1266 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* KaraliusLdk [[Vaišelga]] kariauja su Pskovu. Vaišelga valdė neilgai, nes buvo davęs žodį soste būti tik trejus metus.
* Kunig. [[Daumantas Pskoviškis|Daumantui]] su pskoviečiais nusiaubė [[Gerdenis|Gerdenio]] valdas Nalšioje ir paėmė į nelaisvę jo žmoną ir du sūnūs. Kunigaikščiai [[Gotartas]] su Gerdeniu, surinkus 700 karių, persekiojo juos iki Dauguvos. '''[[Birželio 18]]''' d. kunigaikščiai [[Gotartas]], [[Liumbis]] ir Liugaila patekę į Daumanto karių pasalą žuvo.
* Lenkai užpuola kunig. [[Švarnas|Švarno]] valdas Galicijoje ir vedami Krokuvos vaivados Petro Palatino '''[[birželio 19]]''' d. prie Vartų laimi mūšį prieš jungtinę lietuvių-rusų kariauną. Krokuvos ir Sandomiro kunig. Boleslovas V Drovusis (Bolesław V Wstydliwy) atsisako ekspedicijų į Jotvą.
eilutė 84 ⟶ 86:
* Po prūsų bandymo atgauti laisvę, čia atvyko daug kunigaikščių ir, jau antrą kartą, Bohemijos karalius [[Otokaras II]]. Juk popiežius savo Kryžiaus bulėmis paragino visą pasaulį į kovą prieš pagonis ir leido Bohemijos karaliui užsikariauti „lietuvių ir sūduvių kraštą“.
* Mirus Rytų Pamario kunig. Sventopelkui 1266 m., valdžią perėmė jo sūnūs. Jie taip pat palaikė prūsus ir kartų pradėjo blokuoti laivininkystę Vyslos upe, taip atkirsdami Ordiną nuo jūros keliais teikiamos paramos.
* KaraliusLdk [[Vaišelga]] grįžo į Ugrovsko stačiatikių vienuolyną, o valdžią perdavė savo sesers vyrui, Volynės kunig. Danieliaus sūnui [[Švarnas|Švarnui]] (ikiLdk 12691267–1269 m.). Tai buvo nesėkmingas žingsnis, nes Vaišelgą netrukus, '''[[balandžio 18]]''' - 23 d. susitikimo Vladimire metu, nužudė Švarno brolis [[Levas Danilovičius]] už tai, kad ne jam atidavė Lietuvą. Vaišelga palaidotas prie Voluinės Vladimiro Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų soboro. Žuvus paskutiniam Mindaugo sūnui, tiesioginių jo palikuonių daugiau nebeliko.
* Pasak rusų Voskresensko metraščio lietuvių kunig. [[Vitas (kunigaikštis)|Vitas]] (Vidas, Romanas, pravardė „Vilkas“) valdė Lietuvą[[LDK]] iki jo sūnaus [[Traidenis|Traidenio]]. Taip pat minimas ir kunig. Narimantas.
* '''[[Birželis|Birželį]]''' kunig. [[Daumantas Pskoviškis|Daumantas]] su pskoviečiais ir naugardiečiais suruošė žygį į šiaurės rytų Lietuvą, per kurį Nalšios ir Polocko kunig. [[Gerdenis]] žuvo.
* Lietuvos žemės valdovu išrenkamas Šventaragis, kun. Utenio sūnus. ([[Bychovco kronika]])
eilutė 100 ⟶ 102:
=== 1269 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. mirė Lietuvos valdovas [[Švarnas]] Danilovičius (kr. vardas Jonas), Chelmo ir Galicijos kunig., Ldk 1267–1269 m., vedė Mindaugo dukrą, palaidotas Chelme (dab. Chełmnas, Lenkija). Švarnas net nebuvo išvykęs į Lietuvą.
* Lietuvoje į valdžią atėjo Sūduvos kunig. [[Traidenis]] (Skalmanto s.) (Ldk iki 1282 m.). Mindaugo giminei priešiškos politinės grupuotės lyderis. Traidenis buvo nuoseklus pagonybės šalininkas ir antivokiškos baltų laisvės kovos rėmėjas, taip pat talentingas karvedys.
* Švarno brolis Haličo-Voluinės kunig. [[Levas Danilovičius]] pretendavo į Lietuvos sostą, dalyvavo kariniame rusų ir totorių žygyježygije į Jotvą.
 
=== 1270 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* '''[[Vasario 16]]''' d. [[Karusės mūšis]] – Lietuvos[[LDK]] kariuomenės mūšis su Livonijos ordino ir Danijos jungtine kariuomene ant užšalusios Baltijos jūros ledo, įvykęs ties Karuse Vakarų Estijoje. Lietuviai smarkiai sumušė Livonijos kryžiuočius, žuvo 52 riteriai ir 600 paprastų karių. ([[Eiliuotoji Livonijos kronika]])
* [[Lietuviai]] ir [[žemaičiai]] sumuša Žemaitijoje miečeivius, kur mūšyje kartu su 20 brolių nukaunamas Livonijos krašto magistras Andreas von Westfalen‘as.